Mudubudu.lt
Sodas ir daržasRankdarbiaiŠeima ir laisvalaikisSportas ir sveikata
Vaikams
• Spalvinimo paveiksliukai
• Užduotys vaikams
- Labirintai
- Raidelės
- Skaičiukai
- Puzle
- Sujunk taškus
- Spalvotas popierius
- Surask
- Apvesk
- Darbai iš popieriaus
- Širdelės
- Mokomės piešti
- Mokomės skaičiuoti
- Laviname atmintį
- Galvosūkiai
- Piešiame piršteliais
• Popierinės lėlės
• Piešimas ant veido
• Kvietimai vaikams
• Popierius laiškams
• Karpiniai iš popieriaus
• Stalo žaidimas
- Žaidimas suskaičiuok
• Kaukės vaikams
• Dainelės vaikams
• Žaidimai su spalvomis
• Diktantai
• Aktyvus vaikas
- Aktyvūs žaidimai namuose
- Loginiai žaidimai
- Eksperimentai
- Linksmi žaidimai vaikams
- Žadimai vaikams iki 2m
- Aktyvus vaikas vasara
• Logopediniai pratimai
• Darbeliai vaikams
- Origami
• Mokomės skaityti
• Velyku desertai
• Mokomieji žaidimai
Nėštumas
• Nėščiosios savijauta
• Nėštumo kalendorius
- Pirmas nėštumo mėnuo
- Antras nėštumo mėnuo
- Trečias nėštumo mėnuo
- Ketvirtas nėštumo mėnuo
- Penktas nėštumo mėnuo
- Šeštas nėštumo mėnuo
- Septintas nėštumo mėnuo
- Aštuntas nėštumo mėnuo
• Nėščiosios mityba
• Priešlaikinis gimdymas
• Kūdikio padėtis gimdoje
• Sąrėmiai
• Gimdymas ir pogimdyvinis periodas
Laisvalaikis
• Valentino diena
• Dovanų idėjos Kalėdoms
Šventos Velykos
Vaiko raida
• Vaikų intelektas
• Žaidimų svarba vaiko raidoje
• Prieraišumo jausmas
• Vaiko auklėjimas ir elgesys
• Vaikų mityba
• Piešimo raida
• Vaiko svoris
• Kūdikio pažintis su lauku
• Kūdikio dienos režimas
• Naujagimių odelė ir maudymas
• Kaip auklėti vaiką?
• Vaiko valios ugdymas
• Kaip vaiką ruošti mokyklai
• Motyvacija vaikui mokytis
• Taisyklės ir ribos
• Brolių ir seserų tarpusavio bendravimas ir konkure
• Kūdikio ir vaiko miegas
• Elgesys prie stalo

Žaidimų svarba vaiko raidoje

Vaikas gali žaisti vienas arba su kitais daug valandų ir tai yra puiku. Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos jie pritaikys gyvenime. Žaidimas - tai puiki priemonė ne tik mokytis, bet ir mažinti pyktį, nerimą, tinkamai išreikšti save. Fantazuodami vaikai dažnai pereina realaus pasaulio ribas, kurias jam kiekvieną dieną nustato tėvai. Žaisdami vaikai leidžia sau eksperimentuoti situacijose, mokosi socialinių vaidmenų, bendravimo, sprendžia iškilusius konfliktus.  Vaikai puikiai moka atskirti savo fantazijas nuo tikro gyvenimo, bet jam jo fantazijos yra labai svarbios. Jausmai, patirti žaidžiant, išlieka ir nustojus žaisti. Todėl svarbu, kad tėvai jį palaikytų ir suprastų žaidimų svarbą. Nereikia niekada juoktis, ar menkinti vaiko fantazijos, nes vaikas tuomet užsisklęs ir tai trukdys  tolimesnei intelekto raidai.

 Tėvai, išmanantys vaikų psichologiją, iš žaidimų gali matyti vaiko elgesį ir realiame gyvenime. Simboliniai žaidimai parodo, kaip vaikas orientuojasi tikrame gyvenime. Juk vaikas žaisdamas kelia konfliktus ir stengiasi juos spręsti, taip, kaip jis suvokia. Kiekvienas vaidmuo, herojus ar situacija yra jau sutikta vaiko gyvenime, todėl jis jas iškelia žaisdamas ir bandydamas kurti vaidmenis. Vaikui labai svarbu leisti fantazuoti, nes pakeisdamas realybę fantazijomis, vaikas išvengia atsakomybės už savo elgesį, už kurį realiame gyvenime būtų baudžiamas. Tas suvokimas leidžia būti laisvam ir suvokti situacijas, kurių gyvenime nepakartosi.
Vaiko žaidimai atspindi vaiko raidą, todėl jie kinta kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas mieliau stebės, kaip žaidžia kiti vaikai. Bet augant ir skatinant tėvams jis po truputį įsitrauks į komandinį žaidimą.  Pirmieji požymiai, kad vaikas nori žaisti grupėje, yra atkartoti kito vaiko garsus. Dažniausiai tai yra klykavimas, spiegimas, juokas.
Paprastai poreikis žaisti su kitais vaikais atsiranda nuo 3-4metų vaikams. Tuomet vaikai jau moka kalbėti, lengviau vieni kitus supranta ir gali lengviau susikaupti ties žaidimu.
Vaikams labai svarbu žaisti ne tik vieniems, bet ir su kitais vaikais. Žaisdami su kitais vaikais įgyja daug svarbios ir įvairiapusės patirties, kurios suaugusieji negali suteikti.  Vaikai, kurie auga be brolių ir sesučių, neturi galimybės žaisti su kitais vaikais, sunkiau suranda draugų, nes taip jiems sunkiau suprasti kitų asmenų poreikius.
Dauguma psichologų leidžia vaikams žaisti ir juos stebi, nes vaikai mėgsta žaisti žaidimus, kurie gyvenime jiems yra sukėlę nemalonius pojūčius, pvz., vizitas pas gydytoja ar odontologą. Iš vaiko žaidimo turinio galima pasakyti, kokie neišspręsti konfliktai likę jo viduje.

Mažųjų sportas

Mažųjų sportas reikalingas kiekvienam vaikui, tačiau jis turi būti saikingas ir apgalvotas. Vaikai savaime daug juda priklausomai nuo jo raidos. Jau nuo pat mažens kūdikiams dėl didesnių ar mažesnių raumenų tonusų darome mankšteles, kurias mamas išmoko neurologai.
Pirmuosius metus vaikas daugiausia guli ir sėdi, kol išmoksta žengti pirmuosius žingsnius. Kūdikio stuburas būna tiesus arba išgaubtas ir tik pradėjus sėdėti bei vaikščioti formuojasi fiziologiniai stuburo išlinkiai kaklo ir juosmens srityse. Žiūrint į vaiką iš nugaros stuburas visada turi būti tiesus. Kūdikėlių kojytės turėtų priminti O raidę, tik nuo dvejų metų jos keičiasi. Dažniausiai vaiko augimą prižiūri gydytojas, kuris idėmiai seka vaiko raidą, bei formavimąsi.

Skeleto formavimasis priklauso nuo raumenų vystymosi. Todėl vaikams judėti būtina. Kūdikis juda spontaniškai ir taip stiprina savo raumenis. Smalsumas ir noras pažinti aplinką skatina dar labiau judėti. Taip su kiekvienu mėnesių kudikio raumenys stiprėja ir padeda įveikti žemės trauką, tam kad galėtų vaikšioti ir stovėti.

Pradėjus vaikui vaikščioti jį reikia skatinti judėti, dažnai leisti į lauką. Dėl per mažo judėjimo gali atsirasti kaulų deformacija. Kiek vaikui reikia judėti ir koks jo fizinis aktyvumas turėtų būti, dažniausiai parodo pats vaikas. Vieniems fizinio aktyvumo reikia daugiau, kitiems mažiau. Jei vaikas lauke linkęs daugiau laiko praleisti smėlio dėžėje, jį galima labiau paskatinti judėti. Tokiais atvejais reikėtų vaikui pasiūlyti pažaisti drauge judrių žaidimų.
Aktyviems vaikams reikėtų suteikti laisvę išsilakstyti, tokius vaikus į lauką vesti reikėtų ir lietui lyjant. Jei vaikui per dieną nors tris valandas suteiksite galymybę išsidūgti, tuomet namuose jis galės labiau susikoncentruoti į ramesnius žaidimus. Dažniausiai ko vaikui reikia jis parodo pats, tik tėvų įvairūs varžymai, poreikiai ir ribojimai, juos formuoja kita linkme.

Tačiau jei nusprendėte, kad jūsų vaikui reikalingas didesnis sporto krūvis ir jis gali sieti ateitį su didžiuoju sportu, pirmiausiai reikėtų įsitikinti ar vaikas turi genetiškai sąlygotus duomenis. Jei vaikas yra silpnesnis, nei reikalauja treniruočių krūvis, gali nukentėti augančios kremzlės. Todėl prieš vesdami vaiką į sporto burelius pasikonsultuokite su gydytoju.
Tinkamam vaikų skeleto vystimuisi geriausios sporto šakos yra plaukimas, jodinėjimas. Svarbiausia, kad vaikas sportuotu su ūpu.

Panašūs straipsniai:

Vaikų intelektas
Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų  gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus...
Kūdikio sugebėjimas bendrauti
Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus.3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną  vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių..

 

 

 

© 2011-2018 mudubudu.lt | Visos teisės saugomos