Mudubudu.lt
Sodas ir daržasRankdarbiaiŠeima ir laisvalaikisSportas ir sveikata
Alpinariumai
• Daugiametės gėlės alpinariumams
• Kiliminiai augalai
• Dekoratyviniai medžiai ir krūmai alpinariumams
• Dekoratyvinės žolės
• Vejų įrengimas
• Sodo skulptūros
• Alpinariumo įrengimas
• Levandos
• Šermukšnis
• Augalai atsparūs sausroms
• Spalvos jūsų gėlyne
Gėlynai
• Balkone augančios gėlės
• Gėlynas pagal senolius
• Vienmetės gėlės
• Rožių priežiūra
• Gėlyno kalendorius
• Daugiametės gėlės
• Džiovintos gėlės
• Lelijos
• Pasaulio sodai
• Populiariausios daugiametės gėlės
• Ilgaamžiai augalai
• Kaip suplanuoti gėlyną
• Tulpės
• Auginkime dilgeles
• Pavasario gėlės
Kambarinės gėlės
Baseinai sode
Vaismedžiai ir uogakrūmiai
• Avietės
• Braškės ir žemuogės
• Vyšnios
• Kenkėjai ir ligos
• Vaismedžių ir uogakrūmių gydymas
• Juodieji serbentai
• Persikai ir abrikosai
• Šilkmedis
• Slyvos
• Vaismedžių ir uogakrūmių genėjimas
• Šilauogės
- Šilauogių veislės
• Gervuogės
• Citrinmedis
Gyvatvorės
Sodo takai
Vijokliniai augalai
Daržas
• Kopūstas
• Daržovių suderinamumas
• Daugiametės daržovės
• Vaisinės daržovės
• Ankštiniai augalai
• Svogūninės daržovės
• Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės
• Ką sodinti kovą
• Kas sodinama tiesiai į dirvą
• Prieskoninės žolelės
• Pradedantiems sodininkams
• Šiltnamis
• Rudens darbai sode
• Agurkiniai augalai
• Bulviniai augalai
• Būtini veiksniai daržovėms augti ir vystytis
Patarimai sodui

Avietės

Aviečių uogos ne tik skanios, bet ir turi vertingų savybių. Vaistinė žaliava yra renkama nuo viso aviečių krūmo ir panaudojama pramonėje. Aviečių uogos turi cukraus, organinių rūgščių ir vitaminų. Uogos laikomos vaistu nuo peršalimo ir iš jų gaminamos uogienės, džiovinamos arbatai ir parduodamos šviežios. Iš džiovintų uogų lapų ir šakelių verdama aviečių arbata.
Uoginis augalas, susirpinanti uogas  vasaros viduryje. Laukinės rūšys paplitusios visuose žemynuose. Dažniausia paplitusi rūšis yra raudonosios avietės, bet yra gausiai naudojamos ir geltonos. Avietės yra daugiamečiai augalai, kuria vis atsinaujina leisdami naujus ūglius.  Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje  dirvoje, gausiai dauginasi.
Avietės vis labiau auginamos ūkiuose, nes jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to greitai duoda gausų derlių. Vienintelis trūkumas, kad aviečių uogos yra minkštos ir sunku jas nugabenti į kitą vietą. Greitai sutęžta.

Aviečių gydomosios savybės:Avietės ne tik naudojamos maisto gaminimui, bet  turi daug gydomųjų savybių. Vaistiniai žaliavai avietės renkamos liepos-rugpjūčio mėnesį, giedrą dieną, nudžiuvus rasai.  Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą. Laukinių krūmų avietės aromatingesnės ir geriau išsilaiko sudžiuvusios. Avietės puikus vaistas nuo peršalimo, todėl susirgus geriama aviečių arbata 3-4 puodeliai per dieną. Ji skatina prakaito išsiskirimą, mažina temperatūra, skatina atsikosėjimą. Aviečių lapai gerai veikia nuo peršalimo vartojami kartu su kitais vaistiniais augalais, kaip šalpusniu, liepos žiedais, čiobrelių. Uogose yra gausu vitamino C,B1,B2.

Aviečių rūšys
Paprastoji avietė yra daugiameti krūmas, nors jų stiebai gyvuoja pora metų, tol kol duoda uogų. Bet gausus naujų stiebų augimas keičia vieni kitą, taip augdama vienoje vietoje daug metų. Miškinės paprastos avietės, uogas duoda ant antrus metus augančių stiebų, išvestos remontantinės avietės uogų duoda jau pirmaisiais metais, taip pat tie patys stiebai duoda ir antrus metus. Tik didinant uogų kiekį ūkininkai išgeni nuderėjusius stiebus.
Avietės dauginasi šaknų atžalomis.

Raudonoji avietė
Plačiai paplitusi ir dar žinoma, kaip miškinė avietė. Auga miško kirtimuose, pamiškėse. Jos uogos smulkesnės nei kitų aviečių, bet jose daugiausiai vitaminų ir gydomųjų savybių.

Arkties avietė
Nėra labai populiarios, nes prisirpusios būna tarsi be skonio. Lengvai dauginasi, bet yra išvaizdžios, todėl puošimi tortai.

Gervuoginė avietė
dar vadinama juodoji avietė. Ji išplitusi Šiaurės Amerikoje. Ji labai panaši š gervuogę, tik savo savybėmis gervuogė ja gerokai lenkia. Be to gervuogę auginti paprasčiau.
Katuogė
Katuogė dažnai sutinkama mūsų miškuose. Uogytės daug mažesnes, raudonos spalvos, ganėtinai saldžios, turi mažus kauliukus, iš kurių gaminami prieskoniai. Naudojamos desertams gardinti, uogienei virti. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesyje.
Purpurinė avietė
Uoga tamsiai purpurines spalvos, veisiasi atžalomis ir viršutiniais pumpurais. Iš šio avietės rūšies kilusios avietės turi atsparumą sausroms, pasižymi didesniu derlingumu, nors uogų skonis prastenis.

Tekšnė
Tai labai žemas augalas, kurio viršūnėje susiformuoja uoga. Auga pelkėse bei durpynuose. Prisirpsta avietėms būdingu metu. Uogos yra geltonos spalvos ir pasižymi savo rūgštumu.

Aviečių veisimas
Avietės veisiamos sumedėjusiomis bei žaliomis šaknų atžalomis, gyvašakėmis ir krūmų dalijimu, o juodosios avietės viršutiniais pumpurais. Veisimas šaknų atžalomis yra patogiausias būdas. Geriausias ir daugiausiai atžalų leidžia krūmas, kuriam yra apie 4-5 metus.

Aviečių sodinimas
 Avietėms reikia geros užuovėjos, geriausia sodinti šalia medžių ar vaismedžių. Žemė kurioje augs avietės neturėtų būti permirkusi, nes drėgmės atžvilgiu avietės gana reiklios. Per drėgnų vietų avietės nepakenčia, kai per didelė drėgmę sustoja vystytis požeminiai stiebų bei šaknų pumpurai. Per sausose ir aukštose vietose avietės taip pat blogai vystosi ir dažnai išdega. Avietynas dažniausia vienoje vietoje gali augti 10-15 metų. Aviečių auginimui dirva paruošiama tinkamais priešsėliais, dirvos įdirbimu ir įtrešiu.
Avietės auginamos paprastu juostiniu būdu. Sodinant atstumai tarp augalų gali būti ne didesni kaip 50 cm. Sodinant avietes sode, jų eilės daromos ne arčiau kaip 2,5-3 m nuo vaismedžių.

Avietės sodinamos lygioje vietoje be lysvių. Jei tose vietose linkės kauptis vanduo tuomet daromos lysvės, bet lengviau nusausinti dirvą nei daryti lysves.
Priešsėlis turi būti tokios kultūros, kurios išnaikina dirvoje piktžoles, pagerina žemės struktūrą ir palieka joje dideles maisto medžiagas. Geriausiai tinka daugiametės varpinės ir ankštinės žolės, kurios sėjamos 3m. iki avietyno sodinimo. Dažniausiai avietynas ruošiamas buvusioje pievoje, todėl gerai sudirbus žemę, metai iki avietyno sodinimo galima pasodinti garstyčių, žirnių, pupų. Tuomet suarti ir palikti pūdymui. Avietės reikalauja gana stipriai įtręštos dirvos, nes jos žymiai greičiau išsemia dirvą negu kitos uoginės kultūros. Todėl dirva tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Mėšlo arba komposto krečiama į ha nuo 60-100 tonų. Jei avietynų plotas nėra didelis, galima tręšti pelenais ar trąšomis skirtomis avietėms.
Kad avietės prigytų ir teisingai vystytųsi reikalingas ir tinkamas sodinimo laikas. Avietės sodinamos rudenį arba anksti pavasarį, dar prieš pumpurų išbrinkimą. Senoliai orientuodavosi pagal gamtos ženklus, kuomet  varlės pradeda leisti kurkulus. Visa tai vyksta apie balandžio 12-13 dieną. Rudenį avietes buvo stengiamasi pasodinti iki kaštonams pradedant gelsti. Tai apie spalio 20d. Nelaiku pasodinus avietes, jos nespėja pasiruošti žiemai, lengviau nušąlą viršūnės ir serga ligomis.
Avietės sodinamos pagal ištempta virvę, taip išlaikomas vagų lygumas.

Sodinimo atstumai
Galvojant apie aviečių atstumus, reikia atsižvelgti, kad augalai netrukdytų vieni kitiems vystytis, kad būtų patogu prieiti ir rinkti derlių. Avietėms didelių atstumų nereikia, užtenka 50cm viena nuo kitos. O tarp eilių paliekama 2 metai. Kad būtų patogų nupjauti tarpueilių žolė ar patiems vaikštinėti.
Atstumus dar koreguoja aviečių veislės ir dirvos derlingumas.
Jei avietes sodinate sode pasistenkite, kad jos būtų 2-3 metrai nuo kitų medžių.
Pasodinus avietes reikia gausiai palaistyti, vienam krūmeliui turi tekti apie kibirą vandens. Kad iš žemės būtų pašalinamas oras ir šaknys gražiai apsigaubtu puria žeme. Avietes galima ir mulčiuoti,
Aviečių priežiūra
Pagrindinis avietyno darbas yra piktžolių naikinimas, trešimas ir genėjimas. Pasodintas avietes prieš pumpurų brinkimą reikia nukirpti prie pat žemės. Jei tai vasarinė avietes pirmais metais patrumpinkite stiebus iki 20cm. Tuomet turėsite gausesnį derlių. Pagrindinis dirvos dirbimas prasideda rudenį pasibaigus vegetacijos periodui. Tuomet šakėmis, kastuvu, ar traktoriumi išariami tarpueiliai. Ariama apie 12-15 cm gilimu, o eilėse taip augalu dirva perkasam sodo šakėmis 8-10cm gilumu, vengiant pažeisti skeletinių aviečių šaknų, ypač saugoma, kad nepažeisti būti pumpurai prie stiebo. 
Anksti pavasari tarpueiliai purenami apie 10 cm gilumu, o eilėse tarp augalų dirva purenama apie 6cm gilumo įrankiais.  Vasaros metu kovojama su piktžolėmis, jei avietės apauga žolėmis, jų krūmai būna mažesni, mažiau duoda uogų.

Aviečių auginimas ir priežiūra
Avietės vienos iš populiariausių uogų kurias augina kiekvienas sodininkas. Avietes auginti nesunku, tačiau kaip ir daugumai augalų priežiūros reikia. Laistymas tręšimas ir genėjimas vieni iš būtiniausi darbų prie aviečių krūmo.
Sodinti avietės specialistai pataria rudenį arba ankstyva pavasarį. Tačiau rudenį sodinti yra palankiau, nes avietės spėja prigyti ir laiku pradeda derėti. Pavasarį galima nusivėlinti ir daigeliai bus silpnesni. Sodinama 0,5 m atstumais. Tarp eilių palikti  apie 2metrus tarpus, kad patogu būtų prižiūrėti. Kai kurioms avietėms reikia įrengti atramas. Tačiau atramos gali palaukti, kol krūmas pakankamai sustiprės ir duos pilnavertį derlių.
Avietės auga puriame dirvožemyje, nemėgsta vietos kur užsistovi vanduo. Tačiau laistyti jas taip pat reikia, rekomenduojama gausiai, bet rečiau, žemė neturėtų peržiūti. Avietėms auginti tinka  derlinga, vidutinio drėgnumo dirva. Augalai geriausiai auga silpnai rūgščioje dirvoje ( pH 5,5-6). Pernelyg rūgšti dirva kalkinama prieš porą metų iki augalų sodinimo. Šarminėse dirvose avietės auga prasčiau, sutrinka kai kurių maisto elementų, ypač geležies, pasisavinimas, prasideda lapų chlorozė.

 Netinka ir smėlingos dirvos.  Prieš sodinant pageidautina tręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis. Aviečių šaknys yra paviršinės išsidėstę 30 -60 cm spinduliu, kurios gausiai leidžia ūglius. Ūglius rekomenduojama šalinti, viename krūme paliekant daugiausiai 12 sveikų ūglių.
Avietės skirstomos į vasarines ir Remontantines, jos yra vienos populiariausių aviečių. Remontantinės avietės dera per vasarą du kartus, uogas augina ir ant pirmųjų metų ūglių ir ant antramečių. Tačiau jei norite turėti gausesnį uogų derlių, antramečius stiebus pašalinkite anksti pavasarį, kuomet žemė tik pradeda atšilti. Remontatinės avietės praprastai dera rugpjūčio - spalio mėnesį.
Vasarinės avietės dera vieną kartą, brandindamos uogas ant antramečių stiebų. Subrandinusios uogas stiebai nudžiūsta ir užleidžia vietą pirmamečiams daigams. Atiderėjusius daigus vasaros pabaigoje reikia nupjauti. Nupjautus stiebus geriausia sudeginti, kad neplistų įvairios grybelinės ligos.  Genėjant avietes svarbu stiebus nupjauti iki pat žemės, nes jei paliksite nors 2cm iš jo pradės augti ūgliai, kurie naudos tik maisto medžiagas.

Avietės tręšiamos vasaros pradžioje kompostu, arba skystu mėšlu. Puikiai tinka kompleksinės trąšos. Avietės tręšiamos ir pelenais.

Aviečių augintojai rekomenduoja auginti veislę 'Glem ample' – bespyglė, vasarinė, vidutinio ankstyvumo. Derėti pradeda liepos pradžioje ir dera iki rugpjūčio vidurio, didžiausias derlius − liepos pradžioje. Labai atsparios ligoms, puvimui. Krūmai užauga aukšti, stiebai stiprūs, labiau atsparios ligoms. Taip gausiai auginamos Avietės: Polana, Polka, Golden Queen (geltonos)

Aviečių ganėjimas

Genėti reikia anksti pavasarį. Išgenamos senos ir nudžiuvusios šakos. Jei avietyne yra daug prigijusius šakų paliekame gerai derančius ir išsivysčiusius 7-9 stiebus. Stiebus, kuriuos ruošiatės genėti, kerpame nuo pat žemės.

Avietės jautriai reaguoja į vandens trūkumą, todėl per žydėjimą, kartais palaistykite, taip turėsite gausesnį derlių. Kai uogos pradeda formuotis ir nokti liekite dažniau ir gausiau, bet nepalaikykite nuolatos šlapios avietyno žemės.

Taip pat svarbu avietes pasodinus nepalikti likimo valiai ir jas patręšti.  Trąšos su kaliu labiau skatina derėjimą.

 

 

© 2011-2018 mudubudu.lt | Visos teisės saugomos