Mudubudu.lt
Sodas ir daržasRankdarbiaiŠeima ir laisvalaikisSportas ir sveikata
Alpinariumai
• Daugiametės gėlės alpinariumams
• Kiliminiai augalai
• Dekoratyviniai medžiai ir krūmai alpinariumams
• Dekoratyvinės žolės
• Vejų įrengimas
• Sodo skulptūros
• Alpinariumo įrengimas
• Levandos
• Šermukšnis
• Augalai atsparūs sausroms
• Spalvos jūsų gėlyne
Gėlynai
• Balkone augančios gėlės
• Gėlynas pagal senolius
• Vienmetės gėlės
• Rožių priežiūra
• Gėlyno kalendorius
• Daugiametės gėlės
• Džiovintos gėlės
• Lelijos
• Pasaulio sodai
• Populiariausios daugiametės gėlės
• Ilgaamžiai augalai
• Kaip suplanuoti gėlyną
• Tulpės
• Auginkime dilgeles
Kambarinės gėlės
Baseinai sode
Vaismedžiai ir uogakrūmiai
• Avietės
• Braškės ir žemuogės
• Vyšnios
• Kenkėjai ir ligos
• Vaismedžių ir uogakrūmių gydymas
• Juodieji serbentai
• Persikai ir abrikosai
• Šilkmedis
• Slyvos
• Vaismedžių ir uogakrūmių genėjimas
• Šilauogės
- Šilauogių veislės
• Gervuogės
Gyvatvorės
Sodo takai
Vijokliniai augalai
Daržas
• Kopūstas
• Daržovių suderinamumas
• Daugiametės daržovės
• Vaisinės daržovės
• Ankštiniai augalai
• Svogūninės daržovės
• Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės
• Ką sodinti kovą
• Kas sodinama tiesiai į dirvą
• Prieskoninės žolelės
• Pradedantiems sodininkams
• Šiltnamis
• Rudens darbai sode

Kopūstas

Kopūstas tai vienmetis augalas, daiginamas dažniausiai indeliuose ant palangės, vėliau jo daigai sodinami tiesiai į daržą. Pasodintus daigus rekomenduojama apkaupti žeme, kad pavasario vėjai nesušaldytų daigų. Kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, C, tačiau jie pasiskirstę ne vienodai visame kopūste. Išoriniuose lapuose jų dukart daugiau, negu vidiniuose. Kopūstai taip pat turi gydomųjų savybių. Jų lapai puikiai ištraukia karštį, todėl dedami ant sumuštų vietų ar malšinant kojų tinimą, sąnarių skausmą. Kopūstas rekomenduojamas valgyti sergant gastritu, tulžies pūslės bei žarnų uždegimais, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa.

Žiediniai kopūstai

Žiedinis kopūstas arba kalafioras tai vienmetis augalas. Stiebas trumpas, su žemai susitelkusiais lapais. Maistui dažniausiai naudojami švieži žiedai. Labai svarbu derlių nuimti jiems nespėjus peržydėti.

Žiediniai kopūstai buvo vertinami dėl savo maistinių savybių. Jie turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų, yra gerai įsisavinami. Žiediniai kopūstai turi nemažus kiekius aminorūgščių, kurių nebūna kitų daržovių sudėtyje, daug vitamino C. Žiediniuose kopūstuose daug vitaminų B1, B2, PP, geležies druskų, kalcio, kalio, fosforo. Naudojama nuo vėžio.

 

 

 

Kopūstų sėja
Labai svarbu pasirinkti geros kokybės sėklas ir atsižvelgti kokios rūšies kopūstus sodinate. Sėklas sėjame į paruoštus substratus, nenaudokite daržo žemės, nes joje gali būti daug ligų ir kenkėjų. Kopūstų daigus galima auginti pikuojant juos į plonasienius durpinius puodelius, žemę arba sėjant į durpių substrato puodelius. Dėžutes pripildykite jau paruošto durpių substrato, paliekite, sulyginkite. Sėklas sėkite taip, kad tarp daigų būtų 4-5 cm. galite sėti tankiau, vėliau atrinkę stipriausius daigus išretinkite. Sėklos įterpiamos 0,5–1 cm gyliu.  Sėkloms sudygus temperatūra turėtų būtų iki 10 C ir nežemesnė nei 5C, taip daigai neištys. Tokioje temperatūroje rekomenduojama daigus išlaikyti savaitę. Vėliau juos galite pikuoti, ar sodinti į gruntą.
Ankstyvųjų kopūstų daigai auga 45–55 dienas, vidutinio vėlyvumo – 35–40, vėlyvųjų – 45–50 dienų.

Tręšimas
Kopūstams tręšti tinka pelenai, kalio trąša, paukščių mėšlu.
Kopūstų daigus pirmą kartą rekomenduojama patręšti, kai jie turi 2 tikruosius lapelius. Stenkitės, kad trąša nepakliūtų ant lapų ir jiems nepakenktų. Prieš daigų tręšimą sudrėkinkite dirvą vandeniu, o po tręšimo augalus perliekite vandeniu.

Sodinimas į dirvą
Kai jau kopūstų daigams bus tinkamas metas keliauti tiesiai į daržą, porą savaičių prieš sodinimą, pradėkite kopūstų daigus grūdinti. Jei daigai yra šiltnamyje, jį dažnai vėdinkite. Namuose, išneškite į balkoną, vis ilgindami jų buvimo laiką gryname ore. Taip išvengsite kopūstų nušalimo. prieš sodinimą daigų šaknis patariama pamirkyti molio ir vandens tirpale, galima dar įdėti karvių mėšlo. Pasodinus į dirvą juos apkaupkite žeme, kad jiems būtų užuovėja.


Kopūstų ligos

Baltosios rūdys (albugo candida) – tai grybinė liga, kuri pasireiškia dėmelėmis ant lapų, iš kurių išbyra baltos dulkės – sporos. Susirgimai matomi ant lapų, bet gali būti ir ant koto. Nuo šios ligos labiausiai kenčia Labiausiai nukenčia daržovių sekiojai: lapai, lapkočiai, stiebai, žiedkočiai, ankštaros.grybiena audinių  plinta difuziškai ir gali patekti į požeminius žiemojančio augalo organus.Baltosiomis rūdimis gali sirgti ir kiti augalai.
Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigyne ir inspekte, daigų užmirkimas, auginimas monokultūroje. Vegetacijos metu bakterijos į augalą gali patekti per mechaninius audinių pažeidimus ar natūralias augalo ertmes. Infekcija pernešama rankomis bei įrankiais, prižiūrint augalus, išnešiojama vabzdžių.

Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) – paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai – šakniavaisinėms daržovėms. Liga pažeidžia visas augalo dalis bei gali sunaikinti visą jautrių veislių sėklų derlių, kai sąlygos ligai palankios, o cheminės augalų priemonės nenaudojamos. Pasižymi viršutinėje lapo pusėje atsirandančios gelsvos dėmės, o apatinėje – balsvos grybo apnašos. Pažeisti lapai pirma laiko sensta ir krenta, augalai tampa imlesni kitoms ligoms. Užkratas išsilaiko dirvoje, augalų liekanose daugelį mėnesių ir metų. Svarbiausia – kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne.

Juodoji dėmėtligė dar vadinama alternariozė (alternaria brassicae) atpažinti galima kai ant lapų ir stiebų atsiranda juodos apskritos dėmelės, apie kurias vėliau susidaro rudos spalvos ovalai.Infekcijos šaltinis yra sėklos, kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Užsikrėtę kopūstai išaugina mažas gūžes, kurios sandėlyje greitai supūva.Ligai plisti padeda vėjas, lietus, didelė drėgmė ir šiluma.Infekcijos galima išvengti beicuojant sėklas, reguliuojant aplinkos sąlygas daigyne, nuolat stebint augalų būklę lauke. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus. Būtina sunaikinti sirgusių augalų liekanas bei piktžoles, laikytis sėjomainos ir nesodinti kopūstinių daržovių arti rapsų ir kitų kryžmažiedžių augalų.

Lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė (Leptosphaeria maculans) – Fomozės sukėlėjas yra grybas. Plinta su sėklomis. Tipiški ligos požymiai –  ant lapų, lapkočių  pilkšvai rusvos, apskritos, džiūstančios, melsvai pilkais pakraščiais, kartais rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelių. Pažeisti augalai vysta ir žūsta. Plinta liga drėgnu ir vėjuotu oru. Grybas išlieka gyvybingas daugelį metų dirvoje, užsikrėtusių augalų liekanose, sėklose. Naikinama sėklas beicuojant arba apdorojant karštu vandeniu. 4 metų sėjomaina. Sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, ligotus augalus.

Kekerinis puvinys(Botrytis cinerea)  pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Dažniausiai juo suserga pašalę augalai. Atpažinti liga galima iš rudų didelių ir vandeningų dėmiu. Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė. Puvinys plinta esant visai nedidėliai oro temperatūrai. Infekcijos išvengti galima naikinant infekuotų augalų liekanas, augalus sodinant tinkamais atstumais atviroje vietoje.

Žiedinė dėmėtligė (Mycospharella brassicicola) –Dėmės žiedinės (rutuliškos), pilkos ar juodos spalvos, padengtos daugybe mažų, juodų piknidžių, iki 1,5 cm diametro. Paprastai senesni lapai užsikrečia pirmieji, jie gelsta ir žūsta anksčiau laiko. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sirgusių augalų liekanos, žieminiai rapsai. Infekcijai plisti reikalinga 16–20 C temperatūra ir drėgmė ant lapų. Grybai gali pažeisti sėklų luobelę ir įsiskverbti į vidų, bet su sėklomis plintanti infekcija nėra labai reikšminga, didesnę reikšmę turi užkrato išsilaikymas infekuotų augalų liekanose ir dirvoje. Vengti nesaikingo tręšimo, auginti atsparias veisles. Fungicidais purškiama pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams. Prognozavimo modelio pritaikymas padeda nustatyti geriausią purškimo laiką ir sumažinti fungicidų naudojimą.

Šaknų gumbu (Plasmodiophora brassicae) Ši bakterija parazituoja obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių, gluosnių, rožių, chrizantemų, runkelių, saulėgrąžų, pomidorų ir daugelio kitų augalų šaknis. Liga plinta rūgščiose dirvose. Į augalus patenka per žaizdas ir išskiria medžiagas, kurios skatina ląstelių dauginimąsi. Todėl net ant plonų augalo šaknų gali susidaryti stambios išaugos su bakterijomis. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis. Sergantys augalai silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Rūgščias dirvas reikia pakalkinti. Sodinant patikrinti daigų šaknis, išbrokuoti ligotus. Prieš sodinant daigus, juos reikėtų pamirkyti fungicidų tirpale. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas, dirvą suarti.



 

 

 

© 2011-2017 mudubudu.lt | Visos teisės saugomos