Mudubudu.lt
Sodas ir daržasRankdarbiaiŠeima ir laisvalaikisSportas ir sveikata
Alpinariumai
• Daugiametės gėlės alpinariumams
• Kiliminiai augalai
• Dekoratyviniai medžiai ir krūmai alpinariumams
• Dekoratyvinės žolės
• Vejų įrengimas
• Sodo skulptūros
• Alpinariumo įrengimas
• Levandos
• Šermukšnis
• Augalai atsparūs sausroms
• Spalvos jūsų gėlyne
Gėlynai
• Balkone augančios gėlės
• Gėlynas pagal senolius
• Vienmetės gėlės
• Rožių priežiūra
• Gėlyno kalendorius
• Daugiametės gėlės
• Džiovintos gėlės
• Lelijos
• Pasaulio sodai
• Populiariausios daugiametės gėlės
• Ilgaamžiai augalai
• Kaip suplanuoti gėlyną
• Tulpės
• Auginkime dilgeles
• Pavasario gėlės
Kambarinės gėlės
Baseinai sode
Vaismedžiai ir uogakrūmiai
• Avietės
• Braškės ir žemuogės
• Vyšnios
• Kenkėjai ir ligos
• Vaismedžių ir uogakrūmių gydymas
• Juodieji serbentai
• Persikai ir abrikosai
• Šilkmedis
• Slyvos
• Vaismedžių ir uogakrūmių genėjimas
• Šilauogės
- Šilauogių veislės
• Gervuogės
• Citrinmedis
Gyvatvorės
Sodo takai
Vijokliniai augalai
Daržas
• Kopūstas
• Daržovių suderinamumas
• Daugiametės daržovės
• Vaisinės daržovės
• Ankštiniai augalai
• Svogūninės daržovės
• Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės
• Ką sodinti kovą
• Kas sodinama tiesiai į dirvą
• Prieskoninės žolelės
• Pradedantiems sodininkams
• Šiltnamis
• Rudens darbai sode
• Agurkiniai augalai
• Bulviniai augalai
• Būtini veiksniai daržovėms augti ir vystytis
Patarimai sodui

Vaismedžiai ir uogakrūmiai

Slyvos
Slyvos kilusio iš šiltų kraštų, todėl renkant sodinimo vietą, reikėtų rinktis saulės apšviestą ir ne itin vėjuotą. Slyvos dirvai gana nereiklios, puikiai auga ir priesmėlio dirvose, tačiau nemėgsta užmirkusių dirvų. Dirvos, kuriose drėgna jos lengviau pašalą ir gyvena daug trumpesnį laiką. Kad slyvos derėtų ir vestų sultingus vaisius dažniausiai yra skiepijamos arba akiuojamos. Dažniausios slyvos yra nesavidulkės, todėl netoliese reikia pasodinti vienu metu derinčia kitą slyvą. Tik tuomet sulauksite derliaus.

Šilkmedis
Šilkmedis dar vadinamas avietmedis, nes jo uogos labai panašios į avietes ar gervuoges.  Uogos labai saldžios ir skanios. Kasmet dera labai gausiai. Sprogsta pavasarį vėlai. Nebijo šalčių, todėl jį auginti nesunku. Užauga iki 10–12 m aukščio ir yra savidulkis, vadinasi apsidulkina pats ir nereikia sodinti dar vieno augalo. Tai ilgaamžiai augalai augantys iki 30metų. Derėti pradeda 6–7 augimo metais. Šilkmedžių vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais – iki rugpjūčio pradžios. Derėjimas tęsiasi maždaug 1,5 mėnesio ir visą tą laiką galima valgyti saldžias šilkmedžio uogas. Šilkmedžius patartina sodinti saulėtuose vietose. Mėgsta purias, humusingas žemes. Jiems visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Tinkamiausias laikas genėti – žiemos pabaiga ar kovo mėnuo. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti neaukštą 3–4 metrų medelį.

Serbentai
Serbentų uogose yra daug geležies, fosforo ir kalcio druskų. Serbentų uogų cukringumas iki 8 procentų. Serbentų uogos nėra  labai skanios, bet jas gerai apdirbus galima gauti naudingų maisto produktų. Nepaisant rūgštaus skonio serbentų uogas vertinamas ir gausiai naudojamos pramonėje. Serbentų lapai ir uogos turi gydomųjų savybių. Iš jų gaminami veistai nuo reumatizmo, vandens ligos, gerklės uždegimo ir kitokių ligų. Serbentai yra vienintelė uoginė kultūra, kuriai mūsų klimatas yra palankus. Serbenta yra atsparesni šalčiams, kenkėjams ir ligoms.
Serbentų rūšys

Raudonasis serbentas Juodieji serbentai Auksuotasis serbentas

Vyšnios ir trešnės
Vyšnios yra daugiametis augalas užauganti iki 7m aukščio. Auga medžio ar krūmo formos, pagal kuriuos ir skirstomos jų veislės ir tipai. Krūmo tipo vyšnios atsparesnės šalčiams ir ankščiau dera. Vyšnių derlingumas yra nevienodas, tai priklauso ar tinkamos sąlygos ir vieta joms augti. Vyšnioms labiausiai tinkanti žemė, kuri yra laidi, lengvai sugerianti vandenį ir ne per daug rūgšti. Paprastai sveikas ir suaugės krūmas  duoda iki 40kg uogų. Jų vaisiai yra stambūs, gero skonio, tinka uogienių virimui ir patiekalų gamybai.

Braškės ir žemuogės
Braškės ir žemuogės yra daugiamečiai žoliniai augalai. Lietuvoje gausiai paplitusios. Braškes daugiau auginamos ūkiuose, o žemuogės auga pamiškėse ir pievose, pašlaitėse, miškuose, kirtimuose. Visos žemuogių ar braškių veislės dauginasi šliaužiančiai ūgliais.
Žemuogių  kai kurios veislės auginamos ir lysvėse.  Uodas subrandina birželio viduryje. Braškės uogas duoda ilgesnį laiką, nei žemuogės, kurios greitai pernokusios nubyra nuo šakų.  Tačiau uogos lengvai perdirbamos, turinčios daug vitaminų ir taip pat mėgstamos šviežios.

Avietės
Uoginis augalas, susirpinanti uogas  vasaros viduryje. Laukinės rūšys paplitusios visuose žemynuose. Dažniausia paplitusi rūšis yra raudonosios avietės, bet yra gausiai naudojamos ir geltonos. Avietės yra daugiamečiai augalai, kuria vis atsinaujina leisdami naujus ūglius.  Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje  dirvoje, gausiai dauginasi.Šiuo metu yra išvesta nemažai aviečių veislių, kurios yra prieinamos kiekvienam sodininkui, nes gausiai parduodamos tiek mažmeninėje prekyboje tiek didmeninėje.

Aviečių rūšys
Paprastoji avietė yra daugiameti krūmas, nors jų stiebai gyvuoja pora metų, tol kol duoda uogų. Bet gausus naujų stiebų augimas keičia vieni kitą, taip augdama vienoje vietoje daug metų. Miškinės paprastos avietės, uogas duoda ant antrus metus augančių stiebų, išvestos remontantinės avietės uogų duoda jau pirmaisiais metais, taip pat tie patys stiebai duoda ir antrus metus. Tik didinant uogų kiekį ūkininkai išgeni nuderėjusius stiebus.
Avietės dauginasi šaknų atžalomis.

Raudonoji avietė
Plačiai paplitusi ir dar žinoma, kaip miškinė avietė. Auga miško kirtimuose, pamiškėse. Jos uogos smulkesnės nei kitų aviečių, bet jose daugiausiai vitaminų ir gydomųjų savybių.

Arkties avietė
Nėra labai populiarios, nes prisirpusios būna tarsi be skonio. Lengvai dauginasi, bet yra išvaizdžios, todėl puošimi tortai.

Gervuoginė avietė
dar vadinama juodoji avietė. Ji išplitusi Šiaurės Amerikoje. Ji labai panaši š gervuogę, tik savo savybėmis gervuogė ja gerokai lenkia. Be to gervuogę auginti paprasčiau.
Katuogė
Katuogė dažnai sutinkama mūsų miškuose. Uogytės daug mažesnes, raudonos spalvos, ganėtinai saldžios, turi mažus kauliukus, iš kurių gaminami prieskoniai. Naudojamos desertams gardinti, uogienei virti. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesyje.
Purpurinė avietė
Uoga tamsiai purpurines spalvos, veisiasi atžalomis ir viršutiniais pumpurais. Iš šio avietės rūšies kilusios avietės turi atsparumą sausroms, pasižymi didesniu derlingumu, nors uogų skonis prastenis.

Tekšnė
Tai labai žemas augalas, kurio viršūnėje susiformuoja uoga. Auga pelkėse bei durpynuose. Prisirpsta avietėms būdingu metu. Uogos yra geltonos spalvos ir pasižymi savo rūgštumu.

Skiepijimas

Jei planuojate perskiepyti blogai derinčius vaismedžius, skiepų ūglius pjaukite sausio pradžioje. Skiepūgliai ruošiami nuo gerai derinčių norimos veislės vaismedžių. Imami tik vienmečiai stori ūgliai. Tokie ūgliai paprastai būna pietinėje pusėje. Ūgliai laikomi pavėsyje pusiau įkasti i smėlį. Vaismedžius, kuriuos norite paskiepyti reikia pirmiausia smarkiai patrumpinti šakas, kad susidarytų reikiamas kampas. Tas kampas priklauso nuo vaismedžio rūšies ir pirmiausia nuo vainiko formos. Kiaušių šakos nupjaunamos 80-90° kampu, obelų 100-120°  kampu, šakos  praretinamos, pašalinamos tankios ir vainikui nereikalingos šakos. Skiepyti medžius galima bus tik balandžio – gegužės mėnesyje, todėl perskiepijimui skirtas šakas palikite 10 cm ilgesnes, negu numatyta skiepyti.  Galutinis šakų pjūvio skersmuo nuturėtų būti didesnis kaip 10 cm. Didesnių skersmens perskiepimų šakų žaizdos ilgiau gyja. Vaismedyje reikėtų palikti, keletą nepatrumpintų ir nepaskiepytų šakų. Pirmaisiais metais  jos pagerins vaismedžio asimiliaciją ir kaups reikalingas maisto medžiagų atsargas. Šios šakos paliekamos tokioje vietoje, kad vėliau, jas pašalinus, nenukentėtų vainiko forma. Trumpinti šakas geriausia dviese, kad būtų lengviau nustatyti pjovimo kampą.

Vaismedžių genėjimas
Kai sniegas pradeda tirpti, puikus metas genėti medžius. Jei vaismedis yra apleistas, per vieną kartą jo nugenėti neįmanoma. Nupjovus netinkamas šakas, vaismedis pavasarį atsigaus ir pradės leisti daug ūglių, kuriuos birželio mėnesį būtina nugenėti. Trešnės genėjamos su uogom arba po uogų nurinkimo. Kaukazinės slyvos taip pat turi būti naikinamos iš senesnio sodo, nes jos teršia aplinką ir nėra labai naudingos. Genėjant vaismedžius visi genėjimo įrankiai turi būti labai aštrūs - taip mažiau pažeisite vaismedžius ir jų žaizdos gis greičiau.

 

 

 

© 2011-2018 mudubudu.lt | Visos teisės saugomos