Braškės arba žemuogės yra daugiamečiai žoliniai augalai. Braškės ir žemuogės yra ta pati gentis, tik žmonių stambiauogės žemuogės pradėta vadinti braškėmis. Žemuogės yra pačios ankstyviausios uogos po sausmedžio. Lietuvoje gausiai paplitusios. Braškes daugiau auginamos ūkiuose, o žemuogės auga pamiškėse ir pievose, pašlaitėse, miškuose, kirtimuose. Žemuogės ir braškės duoda gražias uoga, kurios vertingos savo maistinėmis savybėmis. Be to jos pasižymi maloniu aromatu, bet skoniu. Visos žemuogių ar braškių veislės dauginasi šliaužiančiai ūgliais, bet sėjasi puikiai ir sėklomis. Jų sėklos pasiskirstę uogų paviršiuje, todėl vos pradėjus uogai pūti, pasisėją dirvoje. Paprastai daigai auga ir duoda tinkama derliu pirmuosius 3-4 metus. Vėliau jis skurtas, dažniau puola ligos. Dėl to žemuogynai ir braškynai kas 3-4 metus išariami ir naujoje vietoje sodinami nauji. Taip išlaikoma net ik veislė, bet ir sveikų uogų derlius. Žemuogių yra veislių, kurios dera visą vasarą, tačiau tik du metųs Uogų derlius yra gausu, vėliau krūmas nunyksta. Norint visą vasarą turėti braškių, tenka rinkti skirtingas veisles ir pasisodinti nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų.
Žemuogių kai kurios veislės auginamos ir lysvėse. Uodas subrandina birželio viduryje. Braškės uogas duoda ilgesnį laiką, nei žemuogės, kurios greitai pernokusios nubyra nuo šakų. Tačiau uogos lengvai perdirbamos, turinčios daug vitaminų ir taip pat mėgstamos šviežios.
Braškės
Gardžios raudonos uogas, kurias visi žino ir mėgsta. Daugelio auginamos ir naudojamos kompotuose, uogienėse ir įvairiose desertuose. Mitybos specialistai rekomenduoja per metus suvalgyti iki 6kg braškių. Braškėse gausu azoto junginių, pektinų, organinių rūgščių, C, B1, B2, B6, B9, E, karotino, PP vitaminų ir jodo. Vitamino E braškių uogose daugiau nei vyšniose, trešnėse, raudonuose serbentuose ir bananuose. Braškių uogos stimuliuoja virškinimą, tinka nuo širdies, inkstų, kepenų ligų. Lapai tinkami arbatoms.
Braškių auginimas
Norint auginti braškės reikia žinoti nemažai taisyklių. Braškių auginimas užima laiko ir kantrybės, tačiau šių uogų skonis ir grožis gundo kiekvieną sodininką. Braškėms auginti svarbu žinoti, kad jos toje pačioje vietoje gali augti neilgiau, kaip tris metus. Taip išvengiama daug ligų ir kenkėjų. Į tą pačia vietą braškes sodinti galima tik po kelių metų. Prieš tai auginant serenčius, garstyčias. Tuomet dirva apariama ir laikoma pūdime. Taip jūsų uogos bus sveikos ir gražios, o dirva mažiau užsikrės kenkėjais.
Pirmiausia ko jums reikia braškių auginimui, gerai paruoštos dirvos ir kokybiškų daigų. Dauginti braškes svarbu iš pirmamečio daigyno, jei imami daigai iš antramečių ar trečia mečių augalų, galite pasisodinti jau neveislinių braškių. Jei kankina sausra braškes reikia laistyti. Braškėms labiausiai tinka kapiliarinis laistymas, kai augalo lapai lieka sausi, tačiau braškės auga dažniausiai tuo metu, kai nuolat lyja. Tuomet susiduriama su kita problema, kaip nesupūdyti uogų.
Sodinti braškes rekomenduojama ne rudenį, o pavasarį todėl, kad išpikuoti daigai per žiemą užsiaugina antrines šaknis. Pasodintas braškes pirmaisiais metais išskinkite žiedynus, kad kitais metais galėtumėte džiaugtis puikiu derliumi. Tačiau kita bėda, kur žiemos metu laikyti daigus, jei neturite tam sąlygų išsigykite daigus iš braškių augintojų. Kad braškių žiedai nenušaltų ankstyvąsias veisles apdenkite agroplėvele.
Braškių auginimui reikia lengvos purios dirvos, kad vanduo gerai susigertų. Braškės labai jautrios pašaknio ligoms, todėl didelė drėgmė sukelia grybelines ligas ir pražudo augalą.
Kokias braškių veisles auginti šiuo metu pasirinkimo yra labai daug. Visos jos desertinės ir gražiai atrodo, skiriasi derėjimo laikas ir uogų gausa, dydis. Pasirinkite geras veisles, kurios jums labiausiai patiks. Braškių veislių yra įvairių, nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Jei auginsite kelias veisles gali braškių turėti iki rugpjūčio pradžios. Populiariausios braškių veislės yra Rumba, Daroval, Christine, Polka, Honeove – tai ankstyvųjų braškių veislės, vidutinio ankstyvumo Elsanta asia, Sonata, vėliausia braškių veislė Malvina, šiek tiek anksčiau už ja dera Florence.
Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad braškės būtų derlingos ir nokintų skanias uogas.
Geriausias laikas sodinti braškes yra nuo balandžio iki gegužės mėnesio. Sodinti ankščiau nei balandžio viduryje nepatartinas, nes dirva per šalta ir drėgna. Braškių daigai gali užsikrėsti grybelinėmis ligomis. Prieš sodinant braškes galima pamerkti 1-2val. į šaknų stimuliatorių. Tai šaknys greičiau išsišaknys. Sodinti braškės rekomenduojama apniukusia dieną, kad gautų kuo mažiau saulės tiesioginių spindulių, vėliau patręšti specialiomis trąšomis. Jei norite užsiauginti anksčiau braškių, galite auginti šildomuose šiltnamiuose, su specialiomis lempomis.
Kad grambuolio lervos nepultų jūsų braškyno purenkite dirvą. Norint išvengti kenkėjų galima braškes auginti vazonuose, ar specialiuose stovose. Jų auginimo būdai yra labai įvairūs ir uogų galima užsiauginti net balkone.
Braškių dauginimas
Braškės dauginamos ūsais, kerų dalijimu ir sėklomis. Geriausias būdas dauginti ūsais, kuriuos braškės leidžia tuoj pat po uogų davimo.. Vienas keras paprastai leidžia keletą ūsų, iš kurių išsivysto jauni augalai. Net ant vieno ūso būna keli augalai. Stipriausias daigelis būna arčiausiai motininio augalo, todėl kitus rekomenduojama nukirpti. Jei norite gauti daugiau daigų žemė turi būti pratręšta azotu, išpurenta ir laistoma. Taip augalai leidžia daugiau daigų. Geriausi daigai būna nuo pirmųjų, antrų metų kerų. Senų kerų daigai būna blogesnės, kokybės, turintis ligų. Norint gauti daug gerų daigų, būtina turėti specialų motininį sklypą, kuriame kerai sodinami rečiau. Labai patogus ir saugu būdas, pamatant daiga, po juo pakiškite indelė su geromis žemėmis ir prikabinti, kad šaknynas vystytųsi tame indelyje. Nuolatos laistykite ir kai įsišaknys nukirpkite nuo motininio kero. Taip bus mažesni tikimybė pažeisti augalo šaknis.
Dirvos įdirbimas
Braškių šaknų masė yra susitelkusi 20-25cm gylyje.
Prieš sodinant braškes dirvoje galima pasėti dobilų, vėliau juos suarti ir palikti pūdymui. Vėliau dirva išpurenama ir paruošiama braškių sodinimui.
Jei braškės sodinamos vasaros pabaigoje, tai nuėmus priešsėlį, būtina tuojau nuskųsti ražienas 4-5 cm gylio. Tai padeda sulaikyti dirvoje drėgmę, sudygti piktžolių sėkloms ir greičiau supūti augalų liekanoms. Po to, ne vėliau kaip per 2-3 savaites prieš braškių sodinimą, atliekamas negilus arimas. Jei priešsėlis buvo kaupiamasis arba daržovės, tai po derliaus nuėmimo tuojau ariama. Po to sklypas išlyginamas ir išakėjamas.
Jei braškynas sodinamas pavasarį, tai iš rudens dirva turi būti giliai suarta. Jei dirva sunki ir suplukusi būtina perarti. Braškynų lysvėms augintojai tiesia specialę plėvelė ir joje prakerpama skylė, kur sodinami daigai. Tuomet nereikia ravėti. Tačiau plėvelė po 3metų visiškai sudūlėja. Todėl ją pašalinti reikia kartų su senais braškių kerais. Plėvelė turi savo pliusų ir minusų, bet nuo didesnio darbo kovojant su piktžolėmis apsaugo.
Sodinimo laikas.
Senoliai sakydavo, kad braškes sodinti rudesnį galima tuomet kai prasideda bruknių uogų derlius ir baigti iki krentant kaštonams. Tai išties parankus ir rekomenduojamas metas, Rugpjūčio – rugsėjo mėnesis. Jei braškes sodinate anksti pavasarį atkreipkite dėmesį, kada sužydi baltažiedė plukė. Sodinant žemuoges pavasarį, labai svarbu nepavėluoti, kad neperdžiūtų dirva. Taip pat nerekomenduojama braškes sodinti į sausą dirvą. Palaukite lietaus arba gausiai paliekite. Braškės sodinamos anksti ryte geriau prigyja. Kaitra ir tiesioginiai saulės spinduliai alina daigelius, gali juos net pražudyti. Pasodintoms braškėm galima sumažinti lapelių kiekį, palikti tik neišsprogusius lapelius.
svarbiausias dirvos dirbimo uždaviniai braškyne – dirvos paviršiaus
Žemuogių gydomosios savybės
Žemuogės turi nemažai gydomųjų savybių. Gydimui naudojame žemuogių lapai ir uogos.
Uogose yra daug vitamino C ir geležies, todėl puikus vitaminų šaltinis vasaros metu. Dėl vitamino C žemuogės vartojamos anemijai gydyti.
Taip pat žemuoges naudinga valgyti sergant širdies, inkstų, kepenų ligomis, po sunkių ligų nusilpusiam organizmui atstatyti.Be gydomųjų savybių iš džiovintų uogų žiemą tampa skani arbata, kuria galima susišildyti šaltais žiemos vakarais. Todėl surinktas šviežias uogas ar lapus, reikėtų padėti sausoje vietoje ir šiltoje vietoje. Uogas paberkite ant popieriaus, išskleiskite, kad nebūtų viena su kita sulipusios ir galėtų netrukdamos džiūti. Nedėkite ant tiesioginių saulės spindulių, nes uogos nedžius, o keps.
Braškių priežiūra ir auginimas
Kovo mėnesį iš braškių lysvės išgrėbstomi visi seni ir nudžiuvę braškių lapai. Kiekvienas spalvą pakeitęs lapas nupjaunamas peiliu. Lapai surenkami ir sudeginami, nes juose būna nemažai kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Dirva tarp braškių eilių išpurenama ir braškių šaknis aplokite naujų durpių sluoksniu. Braškyną kruopščiai išvalykite ir patręškite mažai azoto turinčiomis mineralinėmis trąšomis. Kad piktžolės neželtų galite plėvelėje ar specialioje medžiagoje iškirpti būtent braškėms skylės, per kurias ištraukite švelniai stiebus, o visą likusią dalį gaubs plėvelė, kuri neleis plisti piktžolėms. Arba galite apibarstyti medžio pjuvenomis.
Jei norite atnaujinti ar plėsti braškyną, nauji braškių ūgliai imami tik su gerai suderėjusiomis šaknimis, kurios aplipusios žemės gumbulu. Tokie daigai duos didesnį derlių.
