Juodieji serbentai

Geros veislės kultūriniai juodieji serbentai duoda dideles ir skanias uogas.  Juodasis serbentas Lietuvoje labai dažnai ir seniai auginamas.
Juodiesiems serbentams geriausiai tinka pakankamai drėgnas, neužmirkęs priesmėlis ar lengvas priemolis, kurio rūgštingumas artimas neutraliam.

Mėgsta derlingus, užliejamus dirvožemius.  Žydi balandžio – gegužės mėnesį, uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėn.  Labai aromatingos tinkamos vartoti tiek perdirbimui, tiek valgyti šviežias. Juose nemažai vitamino A, B ir C, taip pat turi nemažai gydomųjų savybių.

Apatinėje lapų pusėje gausu liaukučių, kurios išskiria eterinį aliejų, dėl to Juodojo serbento lapai naudojami agurkų rauginimui.

Juodųjų serbentų gydomosios savybės
Lyginant su kitais augalais juodojo serbento uogose yra daugiausia askorbino rūgšties arba vitamino C. Dėl savo vitaminų turimumo jis yra puikus vaistas skorbutui gydyti. Juodojo serbento uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuojama iš nosies, kraujuoja žaizdos ar dantenos.
Juodojo serbento tiek uogos tiek labai naudojami džiovinti arbatoms, kurios stiprina žarnyno veiklą, mažina uždegimus, putimo jausmą žarnyne. Kas serga skrandžio ar dvylikapirštės ligomis patartina nemažai išgerti juodojo serbento sulčių.

Juodųjų serbentų genėjimas ir priežiūra
Juodųjų serbentų uogakrūmiai sodinami anksti pavasarį arba rudenį.   Kadangi juodųjų serbentų vegetacija yra labai anksti pavasarį, geriau juos sodinti pasirinkite spalio mėnesį. Svarbu nepamiršti genėti, aplink krūmą išrauti piktžoles, patręšti ir apsaugoti krūmus nuo kenkėjų ir ligų.
Genėjant uogakrūmį galioja daugiau mažiau tos pačios genėjimo taisyklės. Pirmiausia iškerpamos senos nudžiuvusios, ligotos ir ant žemės gulinčios šakos.   Vėliau jei krūmas vis dar per tankus, išgenamos paliegusios, ar jaunesnių ūglių šakeles.

Serbentai
Serbentų uogose yra daug geležies, fosforo ir kalcio druskų. Serbentų uogų cukringumas iki 8 procentų. Serbentų uogos nėra  labai skanios, bet jas gerai apdirbus galima gauti naudingų maisto produktų. Nepaisant rūgštaus skonio serbentų uogas vertinamas ir gausiai naudojamos pramonėje.
Serbentų lapai ir uogos turi gydomųjų savybių. Iš jų gaminami veistai nuo reumatizmo, vandens ligos, gerklės uždegimo ir kitokių ligų.
Serbentai yra vienintelė uoginė kultūra, kuriai mūsų klimatas yra palankus. Serbenta yra atsparesni šalčiams, kenkėjams ir ligoms.
Serbentų rūšys

Raudonasis serbentas	Juodieji serbentai	Auksuotasis serbentas

Serbentų veisimas
Serbentai veisiami gyvašakėmis, atlankomis, krūmų dalijimu, skiepijimu ir sėklomis.  Serbentai, ypač juodieji yra veisiami sumedėjusiomis gyvašakėmis.
Gyvašakių paruošimas
Gyvašakės ruošiamos rudenį, pasibaigus vegetacijos periodui. Raudonųjų ir geltonųjų serbentų gyvašakės geriausiai įsišaknija paruošti rudenį.  Gyvašakėms gaminti augalai pjaunami prie pat pagrindo, nepaliekant kelmelių, ant kurių gali žiemoti kenkėjai. Tuomet šakelė supjaustoma aštriu peiliu. Viršūtinis pjūvis daromas viršum pumpuro, kad neliktų stuobrelio . Kad gyvašakės gerai prigytų reikia, kad jos būtų 20cm ilgumo ir geriausia, kad būtų iš apatinės šakos dalies.
Tuomet paruoštas gyvašakes surišame po 20vnt ir pamerkiame į medžiagas skatinančias augimą. Kol šakelės mirksta, laikome nuo saulės apsaugotoje, šiltoje vietoje. Kai šaknys sudygsta reikia sodinti arba ė nuolatinę vietą arba į indelius ir laikyti šiltnamiuose per žiemą.
Galima pasiruošti specialų daigyną. Daigynėlis turėtų būti apsaugotas nuo vėjų ir pakankamai drėgnas. Gyvašakėms sodinti tinka sunki, struktūrinė dirva. Galima sodinti inspektuose, tuomet išvengsite rizikos, jog dirva neužteršta grambuolių lervomis.
Norint pasodinti gyvašakes dirva sukasama apie 25 cm giliu. Jei dirva nepakankamai įtręšta, tai pirmiausia reikia patrešti perpuvusiu mėšlu ar kompostu.
Raudonieji ir geltonieji serbentai geriausiai įsišakniję pasodinti rugpjūčio, rugsėjo mėnesį. Paprastai serbentai sodinami 10-20cm vienas nuo kito eilėse. Gyvašakės į dirvą sodinamos vertikaliai, jei dirva sunkesnė įstrižai apie 45 laipsniu kampu. Viršum žemės paliekama 1-2 pumpurai. Pasodinus, dirvą aplink gyvašakes būtina apmindžioti ir gerai palaistyti. Galima apdengti dirvą durpių sluoksniu.

Daigyno priežiūra
Svarbiausia daigelius laistyti, apvarvėti ir patręšti. Per visą vasarą purenti dirvą 5-6 kartus. Kai pastebėsite, jog daigeliai prigijo, patręškite azoto trąšomis.
Gerai prižiūrimi daigeliai rudenį gali būti persodinti į nuolatinę vietą, silpnesni daigeliai, sutrumpinami ir paliekami 2-3 pumpurai. Ir auginami dar vienerius metus.
Pirmos rūšies krūmeliai būna tie kurie turi iš gyvašakių, visiškai sveikus 3-4 stiebelius, kurių aukštis 50-60 cm. Taip 20cm gausia šaknų sistemą.

Serbentų sodinimas
Krūmelyje paliekama ne daugiau kaip 3-4 stiebai, kurie sutrumpinami iki 15cm, paliekant po 2-3 pumpurus.
Kadangi serbentai, ypač juodieji, geriau brandina uogas augdami serbentyne ir ne po vieną. Nes serbentai apsivaisina kryžminiu būdu.
Sodinti serbentus patartina 1,5m vienas nuo kito. Sodybiniuose sklypuose serbentai sodinami žymiai tankiau.
Augalų priežiūra
Pagrindiniai darbai serbentyne yra krūmų formavimas, genėjimas ir atnaujinimas.  Visos šakos po genėjimo yra sudeginamos, kad būtų sunaikintos ligos ir kenkėjai. Augalų prie žiūros darbai atliekami rudenį arba anksti pavasarį.