Sporto šakos

Kaip pasirinkti sporto šaką
Renkantis sporto šaką pirmiausi ji jums turi patikti, ilgainiui prie jos tiek priprasite, kad tai bus jūsų gyvenimo dalis. Subalansuota mityba ir pakankamas judesių skaičius yra svarbi sveikatos šaltiniai. Jokios dietos ir nepasiteisina jei tai nėra derinama su sporto pratimais.  Sportuodamas organizmas reikalauja ir pasiavima daug deguonies, todėl fizinis aktyvumas turi būti neatsiejama mūsų dienos dalis.
Aerobinės sporto šakos priskiriamas ėjimas, bėjimas, turizmas, plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimas, tenisas, futbolas, krepšinis. Aerobinės pratybos gerina kvėpavimo ir kraujo apytakos sistemų veiklą. Jų metu šviežias oras per kraują pasiekia kūno dalis, todėl šios treniruotės vertingos ne tik kaip kalorijų eikvotojos. 

Bėgimas
Bėgimas gali būti greitas arba ne. Lėtesnis bėgimas vadinamas bėgimas ristele. Tarpusavyje jie skiriasi tik greičiu. Bėgimas dauguma patraukia savo paprastumu ir prieinamumu. Bėgioti gali gatvėmis, parkuose ir net išvykęs kitur, nereikia nutraukti mėgstamos sporto šakos. Bėgimui nereikia ypatingo sportinio inventoriaus, todėl jis daugumos mėgstamas. Bėgimas taip pat nereikalauja didelių įgūdžių nes bėgti išmokstama anksčiau nei vaikščioti. Ir palyginus greit atneša rezultatus gerinant kūno būklę.
Svarbiausia bėgioti reikia pradėti lėtai ir nepersistengti, taip pat pasirūpinti bėgimui skirtai bateliais. Pradedant bėgioti per savaitę turite nubėgti nedaugiau kaip 25km.
Kad išvengtumėte traumų prieš bėgdami pasirūpinkite gera avaline( Batai turi būti skirti bėgimui, su amortizuojančiomis pagalvėlėmis) ir kūno apšilimu. Padarykite kelis tempimo pratimus ir pamažu pradėkite bėgti. Bėgdami nuolat kontroliuokite savo kūną, netgi kaklas ir rankos turi būti kiek galima labiau atsipalaidavę, o judesiai laisvi. Venkite bėgti ant pirštų galų, nors pradedantiesiems patartina bėgti statant priekinę pėdos dalį (nuo pirštų), vėliau bėgimas turėtų vykti nuo kojos kulno. Kumščiai lengvai sugniaužti. Pradedate bėgti, lyg virsdami į priekį. Pėdą dėkite ant kulno išorinio paviršiaus tik tuomet lenkite iki pirštų galų. Taip svarbu teisingai kvėpuoti, įkvėpti ir iškvėpti reikia per nosį. Įkvėpimas tūrėtų būti į pilvą , o ne į krūtinę. Trumpiau tariant kvėpuojant turi kilotis pilvas, ne krūtinę.

Ėjimas
Ėjimas puiki sporto šaka, nes eiti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek senas. Didžiausias trukumas, kad ėjimas užtrunka kelis kartus daugiau laiko, nei bėgimas, jei norima pasiekti tą patį aerobinį efektą. Norint, kad treniruotė būtų efektyvi, reikia nueiti  5km per 40-45 min. 4-5 kartus per savaitę. Ėjimo laiką galima sutrumpinti, einant tuo pačiu žingsniu įkalne.

Plaukimas
Tai labai efektyvi sporto šaka ir vis labiau populiarėjanti. Plaukiant dirba visi didieji kūno raumenys. Pakanka plaukioti 20-30minučių 4 kartus per savaitę ir to  visiškai pakanka jūsų sveikatai ir gerai savijautai.  Plaukimas laikomas viena iš sveikiausių sporto šakų, nes judant vandenyje yra mažai apkraunami sąnariai. Be to, vandens temperatūra ir spaudimas skatinančiai veikia medžiagų apykaitą dėl intensyvesnio šilumos atidavimo. Teigiamai veikiama širdis, nuo kurios vandens spaudimas nuima dalį veninio spaudimo. Plaukdamas žmogus per minutę sudegina nuo 5 iki 20 kalorijų, tai tikrai daug. Tik norint užsiimti šia šaka reikia mokėti plaukti. Neturint geru praktinių įgūdžių ,neįmanoma plaukti 20minučių nesustojus ir nepailsėjus.
Plaukikam mėgėjams neaktualios traumų problemos, nes dėl vandenyje patiriamos nesvarumo būsenos neapkraunami raumenys ir sąnariai. Bet lankantis baseine nuolat tyko tikimybė užsikrėsti grybeliu, taip pat susirgti  akių, ausų ir nosies uždegimais.

Slidinėjimas
Slidinėjimas yra žiemos sportas, populiarus daugelyje šalių, kur būna sniego. Tai pati efektyviausia aerobinė sporto šaka, nes slidinėjama šaltame ore, be to , treniruojantis dirba ne tik kojų, bet ir rankų, liemens raumenys. Šilti sunkoki rūbai yra papildomas krūvis organizmui. Tai vienas iš sportų, kurių metu deginama daugiausia kalorijų per valandą.
Ką reikia žinoti, norint pradėti slidinėti. Pirmiausia pasirūpinti slidėmis ir tinkama apranga. Slidininkams specialistai pataria rinktis sintetinius audinius iš  specialios orui pralaidžios medžiagos, tačiau tuo pačiu apsaugančios nuo vėjo ir drėgmės. Drabužiai turi būti pakankamai laisvi ir nevaržyti judesių. Apatiniai slidinėjimo rūbai - marškinėliai ilgomis rankovėmis ir apatinės kelnės - paprastai gaminami iš specialios tamprios medžiagos, kuri sugeria prakaitą ir jį išsklaido. Pirštinės turėtų būti taip pat neperšlampamos. Jei slidinėti išsiruošėte į kalnus jums taip pat praverst nuo saulės akiniai, kurie apsaugos akis  nuo šalčio ir vėjo. Taip pat jei esate nepatyręs nuo kalnų slidinėti reikia šalmo.
Slidinėjimo batai labai svarbūs, bet juos galima išsinuomoti, kol tikrai įsitikinsite, kad šis sportas skirtas jums. Tuomet tikrai daug patogiau išsigyti nuosavus slidinėjimo batus. Slidės turi atitikti slidininko ūgį, svorį, gebėjimą slidinėti, todėl prieš pirkdami slides pasikonsultuokite su specialistu.
Renkantis lazdas reikia atsižvelgti į slidininko ūgį. Lazdos turėtų būti patvarios, lengvos ir turėti kilpeles riešams.
Pradedantiems slidinėti rekomenduojame ne ilgiau kaip valandą, vėliau laiką po mažu ilginti. Nes slidžių sportas reikalauja daug fizinių pastangų todėl, kitą dieną gali jums skaudėti visą kūną. Todėl būkite atidūs ir nepersitemkite.

Važiavimas dviračiu
Važiuojant dviračiu, mažiau pažeidžiami sąnariai ir raumenys negu bėgant, todėl jis rekomenduotinas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kad aerobinis efektas būtų minti dviratį reikėtų bent jau 20-25 km/h greičiu. Važiuojant dviračių dirba visas organizmas, formuojasi raumenys, laikantys stuburą, judesių pakanka tiek sąnariams, tiek širdies veiklai, tad gerėja kraujotaka. Važinėjimas gamtoje turi daug didesnę įtaką mūsų sveikatai, nei treniruoklių salėje. Grynas oras ir kintantys vaizdai, mus stiprina taip pat – todėl jei yra galimybė visuomet dviračio minimo erdvę iškeiskite į gamtą. Norint nuolatos užsiiminėti dviračių sportu, pirmiausiai įsitikinkite, kad dviratis yra tinkamas jūsų ūgiui. Važiuodamas per mažu dviračiu žmogus greičiau pavargsta, nes pernelyg įsitempia raumenys.