Šiltnamis

Šiuo metu įsigyti šiltnamį nėra sudėtinga, nes jų pasirinkimas iš ties gausus. Dažniausiai figūruoja du šiltnamių tipai: arkiniai ir šlaitiniai.  Arkiniai šiltnamiai pigesni ir lengvai pastatomi ar išmontuojami. Šlaitiniai šiltnamiai turi sudėtingesnę konstrukciją, todėl yra brangesni. Svarbiausia pasirinkt tinkamą jūsų poreikiams šiltnamį. Žinoma, kuo didesnis šiltnamis - tuo geriau augalams, nes jame geresnė oro cirkuliacija, mažesnė temperatūrų kaita. Bet šiltnamio dydį rinkitės pagal daržovių poreikį.
Šiltnamis turi būti pakankamai tvirtas, kad jo nenuneštų vėjas. Vasaros metu mūsų kraštus aplanko smarkūs, gūsingi vėjai, todėl tiek šiltnamio danga, tiek konstrukcija turi būti pakankamai tvirta. Labai patogus šiltnamis iš plastiko ar dengtas plėvele, bet jie turi būti padaryt iš kokybiškų ir tvirtų medžiagų. Kuo storesnis plastikas, tuo geriau išsilaiko šiluma.
Polikarbonatinė šiltnamio danga laužo saulės spindulius, išskaido šviesą, todėl nebūna ryškaus perkaitimo. Tokia danga dengti šiltnamiai išlaiko iki 30 laipsnių temperatūrą. Taip išvengsite žalos, kad karštą vasaros dieną nudegs augalų viršūnės. O esant -4°C, -5°C polikarbonatinė danga sulaiko šaltį, tik reikėtų stebėti, kad augalai prie jos nesiliestų.
Polietileninė danga yra daug pigesnė, bet susidėvi daug greičiau, todėl ją reikia kas 2-3 metus keisti. Šiltnamiams dengti gali būti naudojama ir stipri, armuota plėvelė, kuri yra sutvirtinta propileninių siūlų tinkleliu, tuomet ji tarnaus daug ilgiau, bet jos kaina yra didesnė.

Stikliniai šiltnamiai patvarūs ir ilgaamžiai, bet jiems reikia tvirtos metalinės konstrukcijos. Žiemos metu didelė rizika, kad stiklas gali skilti, tuomet juos vėl reikės keisti. Be to žiemą stikliniuose šiltnamiuose žemė perdžiūva. Tokiu atveju žiemos metu reikia įnešti sniego ir leisti žemei natūraliai ilsėtis. Jei neturėjote laiko įnešti sniego, pavasarį žemę būtina gerinti kompostu. Jei galite viršutinę šiltnamio durų dalį padarykite atidaromą. Jei paliksite atviras ne duris, o tik jų viršutinę dalį, į vidų pateks mažiau vėsaus oro, einančio pažeme, oro temperatūra šiltnamyje išliks stabilesnė.
Vieta kur stovės šiltnamis yra laba svarbi, norint sulaukti gerų rezultatų. Šiltnamyje svarbu išlaikyti saulės, šilumos ir drėgmės balansą. Šiltnamius reikia statyti šiaurės pietų kryptimi, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje - galinė šiltnamio dalis. Augalams labai svarbu gauti rytinės ir pietinės saulės, nes būtent tada saulės spinduliai pakankamai prišildo šiltnamio vidų. Šiltnamio takelius išklokite betoninėmis plytelėmis, taip nereikės rūpintis takelio priežiūra, o nakties metu betoninės plytelės bus puiki šildymo priemonė.
Šiltnamiuose dažniausiai auginami pomidorai, baklažanai, paprikos. Lauke šiuos augalus užaugint labai sunku, tam turi būti labai šilta vasara. Agurkai puikai auga ir lauke, bet jei norite anksčiau ragauti agurkų derliaus, galite auginti šiltnamiuose kartu su pomidorais. Bet pomidorai ir agurkai reikalauja skirtingų augimo sąlygų, todėl agurkus sodinkite šiltnamio gale. Šiltnamio gale laikosi didesnis drėgmės kiekis, kurio reikia agurkams augti.

Kiti augnimo būdai
Spartėjant technologijoms, keičiasi ir auginimo metodai. Norint kuo greičiau užauginti daržoves, dirbtinai šildomos dirvos ar statomi specialūs šiltnamiai, kuriems nebereikia ir saulės šviesos.
Ir seniau buvo sugalvota būdų, kaip greičiau ir kokybiškiau užsiauginti daržovių.  Dažniausiai ankstyvosioms daržovėms darydavo šiltlysves ar  mėšlu šildydavo dirvas. Šiuos metodus taikė daug daržininkų, dabar lysvių šildymui naudoja elektrą ar kitus modernius būdus. Naudojant naujas technologijas, mažų šiltnamių savininkai pagerino savo darbą dvigubai ir be didesnių pastangų. Svarbu žinoti kokie auginimo būdai egzistuoja ir pasirinkti labiausiai tinkantį jums.

Šiltlysvė arba inspektas
Šiltlysvė - puikus pagalbininkas sode, jei norite daigus apsaugoti nuo šalnų, saulės kaitros, gūsingo lietaus ar vėjo. Šiltlysvių galima įsigyti ir parduotuvėse, bet daug pigiau jas pasigaminti patiems.  Šiltlysvėje galima sodinti keturiomis savaitėms anksčiau negu darže. Šiltlysvėse auginamos daržovės, kurios mėgsta šilumą ir bijo netikėtai užklupusių šalnų. Baklažanai, bazilikas, agurkai jose jaučiasi ypač gerai. Be to šiltlysvėse augalai gali augti iki vėlyvo rudens, tai pratęsia derliaus nuėmimo laiką. Turėti šiltlysves labai patogu ir daigų auginimui, o rudenį ir žiemą, apklojus šonus eglių šakomis, galima laikyti ir šakniavaisius ar kopūstus.

Plėvelės
Pirmieji plėveles pradėjo naudoti stambūs ūkininkai ir jos greitai paplito privačiuose daržuose. Dabar sunku įsivaizduoti, kaip ūkininkai be jų išsiverstų. Tai puikus būdas apsaugoti daržoves nuo pirmųjų šalnų ir gležniems daigeliams leisti užaugti.
Vos tik daržas pasėjamas, apdengiamas plėvele, o daigams sulapojus, plėvele yra keliama, t.y. daromas tunelis. Tunelius daro įvairiose daržo vietose, kur tai yra reikalinga. Dažniausiai iš miško prikertama vytelių ir iš jų daromi lankai. Lankai dedami 1 m atstumu ir apklojami plėvele. Tunelio darymas leidžia augalams sparčiau augti ir stiprėti. Tunelyje didelė oro drėgmė saugo augalus nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl svarbu pavasarį gausiai laistyti, kad žemė būtų pakankamai drėgna. Kai augalai sustiprėja, plėvelę galite nuimti, bet tai darykite apsiniaukusią dieną, kad augalų neištiktų saulės smūgis. Jie pamažu turi priprasti prie tiesioginių saulės spindulių.
Parduotuvėse plėvelių pasirinkimas iš ties platus, beveik kiekvienai daržovių ar uogų grupei yra sukurta speciali plėvelė.
Permatoma akyta plėvelė su maždaug 500 skylučių kvadratiniame metre. Ji turi daug gerų savybių, bet nepakankamai praleidžia vandenį, todėl dienos metu reikia atidengti ir palaistyti augalus.
Pluoštinis karšinys arba agroplėvelė - pats populiariausias sodininkų, nes puikiai praleidžia vandenį, gerai apsaugo nuo šalnų, laidi orui ir šviesai. Be to nesuyra taip greitai kaip kitos plėvelės. Po tokia plėvele augalai gali išgyventi net -7 laipsnių šalną. Ji taip pat labai lengva, todėl augalams ne taip trukdo augti.
Juoda plėvelė naudojama žemiai apdengti ir naudojama braškių, agurkų, cukinijų, pomidorų auginimui. Po ja greičiau įšyla žemė, neuždumblėja ir ilgiau išsilaiko drėgmė. Be to nereikia ravėti piktžolių.

Kaip paruošti šiltnamį pavasario darbams
Šiltnamio dezinfekcija

Nėra nieko smagiau, kai turi galimybę sutikti pavasarį su lauko darbais. Vienas pirmųjų darbų po medžių genėjimo yra šiltnamio paruošimas. Nes netrukus bus galima jame sodinti pirmuosius augalus ir mėgautis ankstyvuoju derliumi.

Norint pradėti sodinti šiltnamyje reikia jį gerai sutvarkyti. Šiltnamio valymas ir sutvarkymas turės reikšmes auginant augalus.
Pirmiausias darbas šiltnamyje išnešti ir sunaikinti visus pernykščius augalus.  Tuomet imtis karkaso valymo darbų. Visus šonus reikia išvalyti natūraliomis valymo priemonėmis, gerai išmuilinti, nuvalyti pažaliavusias vietas.
Plovimams tinka ir karštas vanduo, grubaus paviršiaus kempinės ir geras muilas. Atlikus sanitarinį valymą, galima dezinfekuoti šiltnamio karkasą. Šiltnamio dezinfekcijai tinka specialus insekticido ir fungicido mišiniai. Jų galima įsigyti parduotuvėse.
Kai viską išvalėte, pakeiskite sutrūkinėjusią plėvelę ar sudužusius karkaso stiklus.  Plėvelė turi būti klojama skersai siūlių, gerai įtempta, kad vasaros vėjo gūsiai nesuplėšytų. Kai karkasas sutvarkytas, sekantis žingsis - imtis žemės tvarkymo darbų. Gerai perkaskite žemę ir ją pagerinkite trąšomis. Jei žemė keista seniai ir ji sušokusi, sunkiai geriasi vanduo, ją reikia keisti.
Nukaskite 10cm žemės grunto ir išneškite lauk. Tuomet pripilkite naujos žemės, gerai išpurenkite ir gausiai palaistykite.  Paruoštą žemę, reikia palikti kelioms dienoms įšilti. Kad žemė įšiltų geriau apklokite agroplėvele.
Po kelių dienų galite pradėti pirmųjų ridikėlių ir salotų sėja.