Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) – paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai – šakniavaisinėms daržovėms. Liga pažeidžia visas augalo dalis bei gali sunaikinti visą jautrių veislių sėklų derlių, kai sąlygos ligai palankios, o cheminės augalų priemonės nenaudojamos. Pasižymi viršutinėje lapo pusėje atsirandančios gelsvos dėmės, o apatinėje – balsvos grybo apnašos. Pažeisti lapai pirma laiko sensta ir krenta, augalai tampa imlesni kitoms ligoms. Užkratas išsilaiko dirvoje, augalų liekanose daugelį mėnesių ir metų. Svarbiausia – kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne.

Juodoji dėmėtligė dar vadinama alternariozė (alternaria brassicae) atpažinti galima kai ant lapų ir stiebų atsiranda juodos apskritos dėmelės, apie kurias vėliau susidaro rudos spalvos ovalai.Infekcijos šaltinis yra sėklos, kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Užsikrėtę kopūstai išaugina mažas gūžes, kurios sandėlyje greitai supūva.Ligai plisti padeda vėjas, lietus, didelė drėgmė ir šiluma.Infekcijos galima išvengti beicuojant sėklas, reguliuojant aplinkos sąlygas daigyne, nuolat stebint augalų būklę lauke. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus. Būtina sunaikinti sirgusių augalų liekanas bei piktžoles, laikytis sėjomainos ir nesodinti kopūstinių daržovių arti rapsų ir kitų kryžmažiedžių augalų.

Lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė (Leptosphaeria maculans) – Fomozės sukėlėjas yra grybas. Plinta su sėklomis. Tipiški ligos požymiai –  ant lapų, lapkočių  pilkšvai rusvos, apskritos, džiūstančios, melsvai pilkais pakraščiais, kartais rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelių. Pažeisti augalai vysta ir žūsta. Plinta liga drėgnu ir vėjuotu oru. Grybas išlieka gyvybingas daugelį metų dirvoje, užsikrėtusių augalų liekanose, sėklose. Naikinama sėklas beicuojant arba apdorojant karštu vandeniu. 4 metų sėjomaina. Sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, ligotus augalus.

Kekerinis puvinys(Botrytis cinerea)  pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Dažniausiai juo suserga pašalę augalai. Atpažinti liga galima iš rudų didelių ir vandeningų dėmiu. Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė. Puvinys plinta esant visai nedidėliai oro temperatūrai. Infekcijos išvengti galima naikinant infekuotų augalų liekanas, augalus sodinant tinkamais atstumais atviroje vietoje.

Žiedinė dėmėtligė (Mycospharella brassicicola) –Dėmės žiedinės (rutuliškos), pilkos ar juodos spalvos, padengtos daugybe mažų, juodų piknidžių, iki 1,5 cm diametro. Paprastai senesni lapai užsikrečia pirmieji, jie gelsta ir žūsta anksčiau laiko. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sirgusių augalų liekanos, žieminiai rapsai. Infekcijai plisti reikalinga 16–20 C temperatūra ir drėgmė ant lapų. Grybai gali pažeisti sėklų luobelę ir įsiskverbti į vidų, bet su sėklomis plintanti infekcija nėra labai reikšminga, didesnę reikšmę turi užkrato išsilaikymas infekuotų augalų liekanose ir dirvoje. Vengti nesaikingo tręšimo, auginti atsparias veisles. Fungicidais purškiama pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams. Prognozavimo modelio pritaikymas padeda nustatyti geriausią purškimo laiką ir sumažinti fungicidų naudojimą.

Šaknų gumbu (Plasmodiophora brassicae) Ši bakterija parazituoja obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių, gluosnių, rožių, chrizantemų, runkelių, saulėgrąžų, pomidorų ir daugelio kitų augalų šaknis. Liga plinta rūgščiose dirvose. Į augalus patenka per žaizdas ir išskiria medžiagas, kurios skatina ląstelių dauginimąsi. Todėl net ant plonų augalo šaknų gali susidaryti stambios išaugos su bakterijomis. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis. Sergantys augalai silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Rūgščias dirvas reikia pakalkinti. Sodinant patikrinti daigų šaknis, išbrokuoti ligotus. Prieš sodinant daigus, juos reikėtų pamirkyti fungicidų tirpale. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas, dirvą suarti.