Intensyvus sodinimas, žemės dirbimas ir nuolatinis sodinimas, alina žemės paviršių. Norint turėti geros žemės pirmiausia turime įvertinti ant ko stovime. Kokia mūsų yra žemė ir kiek ją reikia gerinti. Kartais žemė patiria fizinę degradacija. Šis požymis nutinka tuomet kai žemės paviršius yra per daug suslėgtas ir jame trūksta oro. Tokioje dirvoje suprastėja mikroorganizmų veikla, nukenčia augalų mityba, išsikraipo augalų šaknų sistema. Tokiame dirvožemyje augalų šaknys išsidėsto paviršiniame žemės sluoksnyje.
Kiekviename dirvožemyje svarbu palaikyti oro ir drėgmės santykį. Dirvožemio atsparumas priklauso ir nuo humuso kiekio.
Pradiniame žemdirbystės vystymosi etape dirvožemis buvo tręšiamas pelėnais, deginant pernykščius augalus, arba žolę. Šis būdas daug sunaikindavo ilgametės augalijos ir gyvybės, todėl ilgainiui tapo primityvus ir draudžiamas.
Norint gerinti dirvožemio kokybė svarbu ir trešimas organinėmis trąšomis. Geriausiai tinka meliorantais (dirvožemio savybes gerinantys preparatai). Dažniausiai tai gyvulinis mėšlas, avižų žalioji masė ir kalkinimas.
Galvijų mėšlas yra puiki organinė medžiaga, kuri yra ilgai ir pamažu mirelizuojantis. Augalai aprūpinami būtinais mikroelementais , kaip azotas, fosforas ir kalis. Mėšlas mažina ir dirvos rūgštingumą, padidina humuso kiekį.
Mineralinės trąšos yra vienos iš pagrindinių dirvos gerinimo priemonių, bet jų naudojimas turi būti saikingas ir pamatuotas. Per didelis mineralinių trąšų kiekis rūgština dirvą ir jas būtina kalkinti.
Dirvos kalkinimas yra efektyvi rūgščių dirvų gerinimo priemonė. Kalkinimas padeda dirvai suaktyvinti mikroorganizmų veiklą.
Tad norint išsaugoti dirvos našumą reikia reguliuoti dirvos oro ir drėgmės santykį, bei trešimą. Viena didžiausių klaidų, kai sodininkai per giliai sukasa dirvą . Dirva netenka savo natūralios ventiliacijos sistemos. Žemė vėdinasi pati sau natūraliai, nes joje rausėsi sliekai, pūva augalų šaknys. Kiekvienas gyventojas išrausia kanalus iki 4metrų gylio ir sudaro sąlygas dirvai vedintis. Per giliai sukasta ir purenama dirva sunaikina ortakius ir ji po pirmojo lietaus tampa klampia mase. Vandeniui išdžiūvus, susidaro kietas žemės sluoksnis pro kurį nepatenka oras. Todėl suarti žemė reikia rudens metu, o pavasarį išpurenti iki 2-3cm. Taip išsaugosite natūralias žemės ventiliacijas ir drėkinimo sistemas. Turint nedideles lysves galima patiesti komposto sluoksniu ir mulčiumi. Mulčio sluoksnis padeda dirva visa vasara išlikti neįkaitusiai, o kompostas tuo tarpu įšyla ir su aktyvina nitrifikacijos procesą.
Ką sodinti kovą
Kiekviena daržovė ar augalas turi savo vegetacijos laikotarpį. Kadangi mūsų vasaros yra gana trumpos ne visoms daržovėms pakanka laiko užaugti ir subrandinti vaisius, todėl būtina sodinti jas ankščiau į specialius indus ir laikyti namuose ant palangių. Kai susiformuoja stiprūs daigeliai, o lauke jau prasidėjo šiltas pavasaris - metas šiuos daigelius persodinti į nuolatinę jų augimo vietą.
Vasario pabaigoje – kovo pradžioje sodinamos šios daržovės:
Naujausi straipsniai: