Ankščiau daržas buvo kaip būtinybė pragyventi. Todėl kiekvienas laisvas žemės plotelis buvo apsėjamas. Dabar daržas likęs kaip hobis, sveiko gyvenimo būdo elementas. Juk tiek daug daržovių galime rasti parduotuvėje ir už visai priimtiną kainą, bet gazdinanti informacija apie chemikalų kiekį maisto produktuose, mus skatina patiems užsiauginti sveikas ir ekologiškas daržoves. Taip esame tikri, kad valgome tinkamas daržoves.
Naujausi straipsniai:

Kas sodinama tiesiai į dirvą	Prieskoninės žolelės	Ką sodinti kovą - balandį

Kaip paruošti šiltnamį pavasario darbams
Šiltnamio dezinfekcija
Nėra nieko smagiau, kai turi galimybę sutikti pavasarį su lauko darbais. Vienas pirmųjų darbų po medžių genėjimo yra šiltnamio paruošimas. Nes netrukus bus galima jame sodinti pirmuosius augalus ir mėgautis ankstyvuoju derliumi.

Kaip auginti ridikėlius
Viena pirmųjų daržovių, kurias galima užsiauginti pavasarį yra ridikėliai. Kurie be didelių pastangų greitai užauga ir yra puikus maistas. Jame yra daug skaidulų, sočiųjų riebalų, vitaminų B, PP. Taip pat gausu jodo, nikelio, fluoro, geležies, vario, cinko, mangano, kalio, natrio, kalcio. Todėl valgydami juos stipriname savo imunitetą.

Valgomi yra jauni lapeliai, o vėliau jų šaknys.  Ridikėlių šakniavaisiai būna kartoko skonio, kad kartumą sumažintumėte, rekomenduojama gausiai laistyti.
Ridikėlių sėklos būna daigios 4-5 metus, todėl galite užsiauginti savas sėklas ir jas naudoti, kelis metus. Ridikėliai auga trumpų dienų metu, kai diena trunka nuo 10-12val. Todėl visuomet sėjamos pavasarį, kaip vienos pirmųjų daržovių. Norint pratęsti ritikėlių auginimą ir vartojimą, sodinkite ridikėlius  du kartus. Vos pirmasis derlius užmėgs tikruosius lapelius, sėkite antrąjį.
Ridikėlių užsiauginti galima ir vasaros pabaigoje dienoms trumpėjant, tik lieti reikia gausiau, nes rugpjūčio mėnesį paprastai būna karštos ir sausos dienos.
Norint turėti skanų derlių, sėkite tik stambiąsias ridikėlių sėklas, smulkios sėklos byloje, jog tai žiedinis ridikėlis, kuris suformuos žiedyną. Žiedinių ridikėlių šakniavaisiai būna ne tokie skanūs.
Ridikėliai blogai augs jei bus pasodinti pavėsyje ar labai tankiai pasodinti, todėl retinti reikia reguliariai.

Kaip persodinti, auginti pomidorus ir paprikas.
Pomidorų ir paprikų daigai persodiname kai išdygsta pirmieji tikri lapeliai. Pikavimas, kai mažus daigelius susodiname po vieną į atskirus indelius. Pradedant pikuoti sodinukus galima naudoti nebūtinai plastikinius indelius, puikiai tinka nuo tualetinio popieriaus užsilikę kartono ritinėliai. Jie patogūs ir praktiški.
Labai svarbu nepažeisti šaknų sistemos ir pasodinti į tinkamą žemę. Indeliuose pomidorai ir paprikos auga iki kol baigiasi šalnos ir galima pasodinti į nuolatinę augimo vietą.
Prieš sodinant paprikų ir pomidorų daigelius, reikia iškasti didelė duobutę. Į ją įpilti puodelį vandens, vieną šaukštelį želatinos ir cinamono. Želatina puikiai aprūpina augalą azotu, o cinamonas atbaido nuo grybelinių ligų ir kenkėjų, kurie puola šaknis.

Vaisinės daržovės
Šiai grupei priklauso daugiausiai bulvinių ir moliūginių šeimų daržovės. Visos šios daržovės mėgsta šilumą ir saulėtą vietą, kadangi nokina vaisius, kuriems reikia daug maisto medžiagų. Todėl žemė turi būti laidi, humusinga ir derlinga. Vaisinės daržovės mėgsta žemę, kuri būtų pagerinta kompostu ar durpių substratais.

Paprika
Paprikos veislių yra tikrai daug, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius. Svarbu tik vienoje vietoje nesodinti karčiųjų paprikų su saldžiomis paprikomis, nes jos viena nuo kitos apsidulkina ir gali įgauti kartumo ar saldumo skonį. Karčiosios paprikos naudojamos kaip prieskoninė daržovė, o saldžiosios jau tinka troškinimui, konservavimui, salotoms.

Sėjomaina Norint išauginti kuo sveikesnį ir gausesnį derlių, reikia žinoti apie sėjomainą ir daržovių suderinamumą.	Daugiametės daržovės Daugiametės daržovės dažniau auginamos gėlynuose, kaip dekoratyvūs augalai, nei darže.	Ankštiniai augalai Ankštiniuose augaluose gausu baltymų ir angliavandenių,kurie būtini sveikai mytibai. Siūlome užsiauginti jų savo soduose.

Svogūninės daržovės

Svogūninės daržovės paplitusios visame pasaulyje ir vertinamos kiekvienoje virtuvėje. Jos turi subtilų skonį ir gydomųjų savybių. Česnakas vertinamas, kaip puikus antibiotikas nuo peršalimo ligų ir žarnyno. Svogūnai, taip pat neatsiejama mūsų mitybos dalis. Svogūninės daržovės gausiai auginamos kiekviename sode, kaip būtiniausia daržovė. Visos svogūninės daržovės išsiskiria stipriu kvapu, todėl sode yra puikus pagalbininkas nuo kenkėjų.

Svogūnai Daržovė, kuria galima valgyti ištisus metus. Pirmomis dygimo savaitėmis valgomi svogūno laiškai, vėliau svogūno galva, kuri puikiai išsilaiko per visą žiemą.	Laiškiniai svogūnai Laiškiniai svogūnai nesubrangina ropinės galvutės, tik turi sustorėjusį stiebą. Laiškinis svogūnas vartojamas kartu su laiškais, kaip prieskoninė daržovė.

Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės

Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės - tai daržovės, kurių valgomoji dalis yra jų šaknis. Tai viena plačiausių daržovių kategorijų. Pati žinomiausia yra bulvė, kurią mėgsta beveik kiekvienas žmogus, nes iš jos galima padaryti daug patiekalų, o ją  užauginti nereikia didelio vargo. Šakniavaisinės ir šakniagumbinės daržovės mielos tuo, kad turi tankią lapiją ir jų beveik nereikia ravėti.

Gelteklė Ji turi gydomųjų savybių, taip pat naudojama, kaip kavos pakaitalas. Maistui vartojamos gelteklės juodos šaknys. Tai graižažiedžių šeimos daržovė, auganti nuo kovo iki pat žiemos. Išsiskiria subtiliu skoniu.	Raudonieji burokėliai Burokėliai - labai populiari daržovė, naudojama salotoms, sriuboms virti.  Kol burokėlių lapai jauni, juos galima naudoti sriubai ar marinuoti. Burokėliuose gausu geležies.

Kaip atbaidyti laukinius gyvūnus ir kenkėjus
Norint ekologiškai kovoti su kenkėjais niokojančiais  sodo augalus, susidraugaukite su gyvūnais, kurie puikiai jums gali padėti. Tai paukščiai, šikšnosparniai, ežiukai, boružėlės, vorai, varlės. Šie gyvūnai minta vabzdžiais ir išnaikina dalį populiacijos. Tačiau su likusia dalimi tenka kovoti jums. Amarus gerai atbaido raugintos užpiltinės. Jums reikia į vandenį pamerkti česnako, svogūno, dilgėlių ir kelias dienas parauginti. Tą skysti naudoti purškiant ant augalų. Taip pat padeda insekticidinis muilas.

Sodo pagalbininkai ir kenkėjai
Grikinukas
Mažas vabaliukas dar vadinamas sodinis grambuoliukas. Užauga iki 8-11mm ilgio. Nors atrodo labai mielas, bet augalams padaro daug žalos. Jų lervos graužia jaunų augalų šaknis, o išsiritę vabalai ėda medžių lapus. Nors vabaliukas nedidelis, bet jų populiacija gausi, todėl augalus apspinta daug vabalų ir taip padaroma didelė žala.  Kiaušinėlius deda į žemę ir išsiritusios lervos pradeda darbuotis. Jų darbo rezultatas pageltę spygliai, džiūsta medžių labai. Jų vystymosi ciklas trunka vienerius metus ir Lietuvoje sutinkamas dažnai. Pavojingas medelynuose, nes sudaromos sąlygos didėti jų populiacijai. Patys vabalai minta lapai, bet lervos puikiai jaučiasi ir prie jaunų spygliuočių, misdamos jų šaknimis.

Kovos būdai:
Biologinis kovos būdas - sudaryti palankias sąlygas grambuolius naikinantiems paukščiams (varnėnams, strazdams, kėkštams, pelėdoms) ir žinduoliams (kurmiams, pelėnams, šikšnosparniams, ežiams) gyventi ir daugintis.