Nuostabusis šermukšnis yra aprašytas ne tik liaudies medicinoje, bet ir mitologijoje, apgaubtas magijos galia ir labai gerbiamas mūsų protėvių. Tikima, kad jis saugo namus nuo pikto, suteikia ramybę. Jau nuo seno šermukšnis minimas kaip sėkmės ir vaisingumo simbolis. Šermukšnio mediena labai kieta, todėl iš jo medienos gaminamos lazdos ir buvo tikima, kad su tokia lazda toli nueisi ir nesutiksi velnio. Tikėjimas šermukšnio galia buvo toks stiprus, kad net prie sunkiai sergančių žmonių merkdavo jo šakeles. Buvo sodinamas prie kapų, kad mirusieji rastų sielos ramybę ir patektų į dangų.
Paprastasis šermukšnis apdainuotas ne vienoje tautoje. Pasak senolių, kieme augantis šermukšnis apsaugodavo namus nuo žaibo, perkūnijos, o kartu gelbėdavo ir badmečio laikotarpiu, nes uogų derlius visuomet būdavo gausus ir naudingas.

Šermukšniai yra visoje Europoje paplitę medžiai. Mėgsta vidutinio drėgnumo, drėgnus, purius, turtingus maisto medžiagomis dirvožemius. Puikiai auga lapuočių, spygliuočių miškuose. Atsparūs šalčiui ir sausroms. Dauguma žmonių šermukšnius augina savo soduose, nes jie labai gražūs ir naudingi. Jo uogose yra provitamino A daugiau negu morkose, o vitamino C daugiau nei citrinose. Taip pat turi organinių rūgščių, magnio, kalio, fosforo ir geležies, rauginių medžiagų, rečiau sutinkamo vitamino E, jodo, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Tai nuostabus vaistas, stiprinantis mūsų imunitetą. Šermukšnio uogos yra natūralūs laisvinamieji, užtenka nedidelės saujos uogų ir poveikį pajusite labai greitai.

Šermukšniai ramina nervus , valo šlapimo takus, mažina spaudimą, palankiai veikia kraujagysles, stabdo kraujavimą. Šviežių šermukšnių sultys naudojamos skandžio rūgštingumo didinimui. Valgant šermukšnio uogas kepenyse kaupiasi mažiau riebalų, mažėja cholesterolio kiekis. Labai naudinga šermukšnių uogas valgyti po sunkios ligos, kad organizmas greičiau sustiprėtų.