Kai tik vaikai pradeda lankyti mokyklą, jie sulaukia namų darbų. Nors viskas atrodo paprasta, bet tėvams apie vaikų namų darbų ruošimą reikia nemažai žinoti.
Ugdymo procese namų darbai yra labai svarbūs. Tėvai turi elgtis teisingai ir leisti vaikui pačiam atlikti užduotis, tuo pačiu ugdomas vaiko pasididžiavimo savimi jausmas ir džiaugsmas sugebėjimu įveikti užduotį.
Labai svarbu, kad vaikas kiekvieną dieną atliktų namų darbus, bet taip pat svarbu, kad namų darbų rengimas netruktų per ilgai ir vaikas nepervargtų. Paprastai pirmokams namų darbai turėtų užtrukti iki valandos, todėl tėvų pareiga yra tinkamai organizuoti namų darbų ruošimą.
Patalpa, kurioje vaikas ruošia pamokas, turi būti gerai išvėdinta ir stalas gerai apšviestas. Vaikas turi sėdėti tiesiai. Namuose netriukšmaujama, laikomasi tylos. Vaikas turi jausti, kad atlieka svarbų dalyką ir šeimos nariai privalo sudaryti sąlygas ramiai paruošti pamokas.
Savarankiški namų darbai ne tik moko įtvirtinti žinias, gautas mokykloje, bet ir turi auklėjamąją reikšmę. Jie ugdo vaikų organizuotumą, nesiblaškyti ir susikaupti, vaiko atsakomybę atlikti jam pavestus darbus ir savarankiškumą.
Dažnai vaikas gali nesuprasti užduoties. Tokiu atveju tėvai puola į pagalbą ir vaikui, nesupratus užduoties, pateikia atsakymą. Toks vaiko mokymas nenaudingas ir žalingas pačiam vaikui. Suvokti ir atlikti užduotį vaikas turi pats. Jei jam nesiseka, paaiškinkite temą iš naujo, paklauskite, kaip tai buvo atliekama klasėje. Galbūt vaikas ko nors nesuprato, nes buvo neatidus. Bet užduotį turi vaikas padaryti pats.
Geriausia tėvų pagalba - tai palaikyti ir skatinti vaiką nepasiduoti. Todėl pasirūpinkite nuolatine darbo vieta, geru apšvietimu ir grynu oru.
Dažniausiai mokymosi sėkmė priklauso nuo to, kiek yra išlavinti šie pažinimo procesai – suvokimas, dėmesys, atmintis ir mąstymas. Labai svarbūs ugdymo procese yra specialiai neorganizuojami dalykai, kaip žaidimai, pokalbiai, aplinkos stebėjimas. Atsižvelgiant į tai, ką vaikas mėgsta, galima paaiškinti temą, kurios jis mokykloje nesuprato. Vaikai dažnai turi puikią regimąją atmintį, todėl pamokos temą, kurios vaikas nesuprato, galima paaiškinti kitais įvairiais metodais.
Kaip padėti ir motyvuoti vaiką mokytis
Sunkus ir sudėtingas dalykas pripratinti vaiką prie mokyklos režimo. Jei vaikas iki mokyklos turėjo tam tikrą dienos režimą, tuo lengviau prisitaikys ir prie mokyklos.
Pirmiausia tėvams reikia tinkamai organizuoti vaiko dienotvarkę. Pervargimas nesuteikia jokios motyvacijos mokytis. Turėtume pasirūpinti, kad jis stipriai nepavargtų, kad kuo efektyvesnis būtų poilsis. Jei vaikas gerai nepailsi, tai nuovargis kaupiasi. Pervargimas pasižymi miego ir apetito stoka, abejingumu aplinkai, dėmesio ir atminties pablogėjimu.
Jei vaikas pervargo, vadinasi būti pamokose ir mokytis jam per sunku. Tuomet reikia peržiūrėti vaiko dienotvarkę ir tinkamiau organizuoti jo mokymosi ir poilsio laiką. Gal vaikas lanko per daug būrelių, gal nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, jis mažai laiko praleido gryname ore. Vaiko nuovargiui įtakos gali turėti net judėjimo stygius. Judėjimas – tai vaikų biologinis poreikis, todėl jo augimui ir vystymuisi tai yra labai svarbu.
Tėvai turi žinoti, kad pradinukų darbingumas turi ciklą, kuris priklauso nuo paros meto, savaitės dienos. Pradinukams darbingiausias laikas būna nuo 8-11 val. ryto. Prieš pietus ir po pietų jų aktyvumo laikas sumažėja, o vakare nuo 16-17 val. vėl pakyla. Nustatyta, kad darbingumas svyruoja ir savaitės dienomis. Antradienis ir trečiadienis yra geriausios dienos didesniam krūviui, o penktadienį krūvis turėtų būti mažesnis. Mokyklos šiuo ciklu vadovaujasi sudarydamos pamokų tvarkaraščius. Tėvai atsižvelgdami į pamokų rimtumą ir kiekį, gali tinkamiau organizuoti vaiko dieną. Parinkti būrelius tomis dienomis, kada pamokos yra lengvesnės, poilsio ir namų darbų rengimą suderinti su dienos darbingumo ciklu.
Didelę reikšmę vaiko darbingumui turi tinkama mokymosi aplinka. Pirmiausia patalpose, kur vaikas mokosi, turi būti geras apšvietimas. Stalą, prie kurio dirba vaikas, reikia pastatyti taip, kad šviesa kristų iš kairės. Priešais langą statyti stalo negalima, nes natūrali šviesa, krisdama į akis, akina vaiką, ypač giedromis dienomis.
Lango negalima užkabinti tankiomis užuolaidomis ir užstatyti gėlių vazonais. Dažnai valykite langus, kad visada būtų šviesu. Rudenį ar žiemą antroje dienos pusėje turite vaikams uždegti šviesą. Lemputė turėtų būti 60W ir šviesa turi kristi iš kairės.
Labai svarbus vaiko darbingumui ir patalpų oras. Prieš pamokų ruošimą gerai išvėdinkite kambarį, temperatūra turėtų būti apie 20 laipsnių, santykinė oro drėgmė 40-60 procentų.
Dar vienas svarbus dalykas - vaiko stalas, jis turi atitikti vaiko ūgį, kad vaikas sėdėtų nepavargdamas ir nekenkdamas stuburui. Pasviręs stalas palengvina akių darbą ir gerina laikyseną. Jo pasvirimo kampas turėtų būti 12-15 °. Stebėkite, kad vaikas taisyklingai sėdėtų. Sąsiuvinis turi gulėti priešais kūno vidurio liniją – tada vaikui nereikės dešinės rankos labai atkišti, ir viso kūno pozicija bus tiesi. Ši padėtis patogi ir akims. Jeigu atlieka rašto darbą ir tenka pasižiūrėti ir į knygą, tuomet ją reikia padėti tiesiai prieš akis. Knygą geriausia padėti ant stovėlio, skirto knygoms (piupitro).
Jei pastebėjote, kad vaikas lenkiasi ties knyga arba stengiasi atlošti galvą, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, galbūt vaiko rega sutrikusi ir jam reikalingi akinukai.
Tai pagrindinės teorinės žinios, kaip padėti vaikui mokytis. Tačiau tėvai šias žinias turi pritaikyti ramiai, vaiko nekritikuojant, nebėgiojant ir nuolat taisant tai, ką jis daro ne taip. Visos šios normos vaiko gyvenime jau turi būti žinomos ir nesvetimos: namų vėdinimas, geras apšvietimas, kai vaikas piešia, teisingas sėdėjimas. Jei tėvai nuo mažens moko ir stebi vaiką, jam ir mokykloje nebus sunku. Viena iš didžiausių priežasčių, kodėl vaikas nenori mokytis, tai nuolatinė tėvų kritika. Gera emocinė būsena vaiką skatina stengtis, todėl jūsų vaidmuo vaiko mokymosi procese turi būti svarbus ir natūralus.
.jpg)
.jpg)
