Seniau elgesys prie stalo būdavo labai svarbus dalykas ir šio elgesio normų buvo mokama nuo mažų dienų. 5 klasės vadovėliuose galima rasti informacijos, ne tik kaip siūti, austi, tvarkytis buityje, bet ir elgtis prie stalo, bei gaminti eilinius patiekalus. Vaikai buvo mokomi gyvenimui reikalingų dalykų. Kurie mūsų visuomenėje pamažu slenkasi į edukacines programas. Greitas maistas, pakeičia stalo tradicijas ir visko ko lieka išmokyti vaikus, naudotis įrankiais ir gerti iš puodelio. Gal ne visose šeimose tai vyrauja, bet deramas elgesys prie stalo daugumai nėra labai aktualus klausimas. Sėdam prie stalo ir valgome nesukdami galvos, kokios yra taisyklės. Elgesys prie stalo svarbi informacija išsilavinusiam žmogui ir ši informacija reikalinga esant viešuose vietose ar svarbiuose pokyliuose. Nors žmogiškumą ir paprastumą vertiname visi, bet dėl smalsumo ar paprasto žaidimo galime pasidomėti, kaip elgtis prie stalo. Net ir žaisdami su mažais indeliais ant smėlio dėžės kartu su vaiku, pritaikykite dialogus , kurie tiktu prie bendro stalo. Kaip: „ar galėtumėte paduoti cukraus?“, „ O, jūsų išvirta sriuba yra nepaprastai gardi“, „tortas atrodo pasakiškai skanus, aš su mielu noru jo paragausiu“ , „Ačiū“, „ar galėčiau paprašyti dar“ .
Tebūnie tai smagus žaidimas su aristokratišku prieskoniu, bet tas išskirtinumas ir yra smagus. Vaikas ne tik kuria smėlio patiekalus ir improvizuoja jūsų elgesį virtuvėje, jis stebi ir jūsų elgesį smėlio dėžėje, nes šiuo metu jūs rodote, koks turėtų būti elgesys prie stalo. Tam tikra prasme, vaikas ir mama apsikeičia vietomis, žaisdami vienas kito vaidmenis. Todėl tai puiki proga parodyti, kaip tai daroma tinkamai. Kiek vaikui bus įdomu, tiek jis pasiims šios informacijos.
O namuose nors vieną kartą dienoje padenkite stalą ir elkitės pagal tą patį žaidimą. Mūsų herojai Adelei 2,5 metų ir ji puikiai padeda virtuvėje. Ji gali prisistūmusi kėdutę padėti pjaustyti (kartais karpyti žirklėmis) salotas, maišyti kiaušinienę ar blynų tešlą, išplauti puoduką, išvalyti, jei prilaisto. Nuneša lėkštes ant stalo, patiesė vienkartines servetėles. Vyresnėlis Jonas 6 metų mažiau domisi smulkiomis stalo dekoracijos, bet moka užmaišyti blynus ir juos iškepti. Mes nuolatos stebime vaikus, išvengdami nelaimės, bet netrukdome jų norui savarankiškai ruošti maistą. Kiaušinienė ir blynai, jų jau išmokti patiekalai. Surasti įdomaus darbo virtuvėje vaikams galima visuomet, o prie stalo pamažu viską rodykite jūs - tėvai, (be komentarų ar paaiškinimų) nes moko jūsų elgesys ir bendravimas, tiesiogiai transliuojama jūsų kūno informacija. Tai kaip gi reikia elgtis prie stalo, pagal 5 klasės vadovėlį.
Stalas dengiamas tuomet , kai yra sutvarkyti ir išvėdinti kambariai. Mūsų papročiuose ir kultūroje stalas visuomet dengiamas balta staltiese, jei yra šventė ar labai svarbus svečias. Eilinėmis dienomis stalas dengiamas servetėlėmis ar linine staltiese. Ant stalo dedami indai bei įrankiai. Įrankiai ir lėkštės dedamos tokios, kurios pritaikytos pagamintiems patiekalams. Dengdami stalo laikomės higienos taisyklių: lėkštės imame iš apačios, nykščiu prilaikydami kraštelį, įrankius imame tik už kotelių, puodukus už ąselių.
Elgesys prie stalo
Prieš valgį susitvarkome plaukus, drabužius ir nusiplauname rankas su muilu. Palaukiame, kol susės vyresnieji , ir tada užsiimame savo vietas. Sėdime tiesiai, rankas virš stalo laikome iki pusės dilbio. Valgių nesiekiame per stalą ar kaimynų lėkštes, bet paprašome, kad paduotų.
Sriubos prisipilame tiek, kiek talpa lėkštės įdubime. Jei karšta, nepučiame, bet palaukiame, kol praaušta. Valgome pusiau iš galo šaukšto. Pasemtą šaukštą supilame į burną iš karto. Iš kairės pusės pasidedame popierinę servetėlę. Duoną iš bendros lėkštės imame rankomis ir dedame ant servetėlės. Valgome atsilauždami po gabaliuką. Nesrebiame ir nečepsime. Valgome pamažu ir labai gerai sukramtome maistą. Baigiantis sriubai, lėkštę kreipiame ne į save, bet nuo savęs , kad neapsipiltumėme. Pavalgę šaukštą paliekame lėkštėje kotu į dešinę.
Antrąjį patiekalą iš bendro indo dedamės su ten įdėtais įrankiais. Imame gabalėlį iš eilės, neieškodami geresnio kąsnio. Jokiu būdų neverčiame patiekalo per indo kraštą. Įsidedame su saiku. Nemaltą mėsą, paukštieną valgome su peiliu ir šakute. Peilį ir šakutę laikome tik už kotų, peilį dešinėje rankoje, šakutę kairėje. Su peiliu atsipjauname po gabalėlį vienam kąsniui, visko iš karto nesupjaustome. Peilio niekada nekišame į burną. Jei patenka į burną kauliukas, tai jį išstumiame lūpomis ant šakutės ir padedame ant lėkštės krašto. Taip pat išimame žuvies ašakas.
Druską, garstyčias imame iš indelio su specialiu šaukštu ar švaraus peilio galu. Cukrų į arbatą įsideda šaukšteliu, kuris padėtas prie cukrinės. Cukrų maišome tyliai, o iš maišę šauktuką padedame į padėklinę lėkštę.
Vynuogių kekę laikome kairiąją ranka, o dešinąją skiname uogas ir valgome.
Valgydami stengiamės suvalgyti viską ką įsidėjome. Būtinai padėkojame už maistą. Tikinčios šeimos turi daugiau tradicijų prie stalo, valgyti pradedama malda ir prie stalo elgiamasi itin pagarbiai. Po valgo visi nusinešame savo indus, bent jau namuose.
Panašus straipsniai:
|
|
Kūdikių ir vaikų miegas
Miegas yra neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo, jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Todėl yra daug rekomendacijų, kaip gerinti miegą, kaip laikytis miego režimo ir paklusti organizmui. Miego metu suaugęs žmogus atstato visas organizmo funkcijas, o vaikai - dar ir auga bei bręsta... |
Brolių ir seserų draugystė
Brolius ir seseris sieja tik kraujo ryšys, o realybėje tai yra visiškai skirtingos asmenybės. Kiekvienas jų turi savo temperamentą, savo individualų skonį ir supratimą apie jį supantį pasaulį. Todėl dažnai gyvenant po vienu stogu kyla tarpusavio bendravimo trukdžių... |
|
|
Vaikų intelektas
Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus... |
Kūdikio sugebėjimas bendrauti
Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus. 3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių.. |
|
|
Žaidimų svarba vaiko raidoje
Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos jis pritaikys gyvenime.Vaiko žaidimai atspindi vaiko raidą, todėl jie kinta kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas mieliau stebės, kaip žaidžia kiti vaikai... |
Prieraišumo jausmas
Nuo 6 mėn. vaikas stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių. Prieraišumo jausmas yra įgimtas ir būtinas vaiko raidos formavimuisi. Pasitikėjimo jausmas, gimęs šeimos rate, tampa kertiniu akmeniu tolimesnei vaiko asmenybės plėtotei... |