Stebuklingas vanduo

Įžanga – diskusija
Kas yra vanduo? Kiek vandens yra žmogaus organizme? O žemėje? Kam vanduo reikalingas pasauliui? Ar vanduo keliauja? Kokių galių turi vanduo? Ar vanduo gali būti skystas, kietas ar dujinis? Ar vanduo turi kvapą, skonį, spalvą? Su vaikais bandome diskutuoti, ką mes norime sužinoti apie vandenį ir jo įvairovę. Sugalvojame savaitės temą, tikslus, užduotis.
Pradedame domėtis ir rinkti informaciją apie vandenį, pasižiūrime edukacinį filmuką. https://www.youtube.com/watch?v=LgSVsMzsySs (po filmuko vaikai užpildo pirmąjį užduoties lapą).  Atsisiųsti užduočių lapą.

Eksperimentas:  ar tikrai ledas plūduriuoja? Ir kaip susidaro oro pagalvės?  Filmuke pateikta informacija, kad driežas gali eiti vandeniu, nes tarp jo kojų susiformuoja oro kišenės, kurios jį laiko. Ar galime mes pabandyti sukurti oro kišenes? Vaikai atlieka eksperimentus, kurie padės sukurti oro kišenes vandenyje. Atlikite antrą užduočių lapą. Atsisiųsti užduočių lapą.

Steam veikla „Lašiukų lenktynės“
Lašiukų lenktynėms reikia trasos, kuri būtų nuožulni, priminti trikampį. Taigi, vaikai turi apgalvoti, iš ko pastatys pakylą, kokią plokštumą panaudos trasai ir kaip viską sutvirtins. Vaikai dirba komandomis. Kai trasa yra sukonstruota vaikams duodama pipetė su vandeniu, ir vaikai gali pradėti lenktynes.

KOKS YRA VANDUO?
Šiltas, šaltas, drėgnas, karštas, švelnus, permatomas, žydras, rudas, dumblinas, spindintis, žaismingas, besišypsantis, piktas, pašėlęs, kutenantis.

Pedagogas pristato temą ir  vaikai skatinami įsitraukti į projekto kūrimą. Pirmiausia svarstoma, koks yra vanduo, ką mes norime apie jį sužinoti. Domėsis vandens teikiama nauda. Žiūrės edukacinį filmuką, kodėl vanduo reikalingas žmogui ir kiekvienai gyvybei. Vaidybiniame žaidime įsivaizduos vandens gelmes ir pabandys vandenį pamatyti padidintą, sudarytą iš daug lašiukų. Iškels klausimą, ar vanduo tikrai susijungia iš lašiukų. Bandyme bandys išskaidyti ir sujungti vandens lašiukus pagal matematikos uždavinius ir stebės, kaip po lempa lašiukai dingsta. Planšečių pagalba kurs virtualius vandens garavimo ciklus.

AR VANDUO YRA TIK GERIAMAS?

Domėsis vandens susidarymu ir iškels klausimą, kaip iš ežerų, upių ir lietaus atsiranda geriamas vanduo. Kas jį padaro tinkamą gerti? Iš specialių indelių ir medžiagų konstruos vandens filtrus ir mokysis filtruoti vandenį. Tyrimo rezultatus fiksuos lentelėje. Pristatys savo įspūdžius klasei.

Vaikas projekte: veikia savarankiškai pagal mokytojo nurodytas rekomendacijas. Akcentuoja ir nurašo nuo lentos sąvokas: smėlis, anglis, akmuo, vanduo. Dirba komandoje, klauso komandos kapitono, tariasi tarpusavyje. Pildo stebėjimo lentelę.  Aptaria savo pavykusius ir nepavykusius veiksmus. Kai kurie pildami vandenį pripylė labai daug, ir jis liejosi per kraštus. Taisė padarytas klaidas, siekė, kad darbelis pasisektų.

AR VANDUO MOKA KELIAUTI AUGALAIS?
 Aptarsime, kaip kinta ant palangės palikti augalai, vienus augalus vaikai pamerks į vandenį, kitus paliks be vandens. Pabandys apvytusią gėlę vėl pamerkti į vandenį ir stebėti, kokį poveikį daro vanduo. Stebėjo, ar augalais vanduo keliauja, nudažytas vanduo nudažė ir žiedus. Aptarsime, ar pavyko įrodyti, kad vanduo gali keliauti augalais?
Vaikas projekte: patys vaikai pasidaro stebėjimo palanges, susikarpo augalus ir pamerkia. Pedagogas tik papasakoja, kaip mes galime atlikti stebėjimo eksperimentus. Mokosi pasiskirstyti darbais su klasės draugais, stebėti vykstančius procesus ir informuoti, jeigu kas pastebėjo pokyčius. Aptarti nepavykusius  ir pavykusius sprendimus, kuriais buvo siekiama įrodyti klausimą, ar vanduo keliauja augalais. 

AR TIKRAI ŽIEDAI SKLEIDŽIASI DĖL VANDENS?

Bandome įsivaizduoti, kad tam, kad žiedas prasiskleistų, jam reikalingas vanduo ir saulė. Jau matėme, kad be vandens augalai tikrai nuvysta, o žiedai nusidažo tokia spalva, koks yra vanduo. Žiedo skleidimosi nepavyko stebėti, todėl bandome atlikti eksperimentą su popierinėmis gėlėmis. Iš popieriaus išsikerpame popierines gėlės, jas nusispalviname ir sulankstę į pumpurą, pamerkiame į šiltą vandenį. Stebime, kaip žiedas pamažu skleidžiasi ir džiugina savo grožiu.

Vaikas projekte: stengiasi kirpti žirklėmis pagal linijas, akcentuoja žodį gėlė, žiedas. Veikia pagal rekomenduojamas instrukcijas. Laukia eilėje pamerkiant savo gėlės žiedą, stebi jo skleidimąsi, pasakoja, kad vanduo išties toks galingas, kad net popierinės gėlės sužydi. Iškelia mintį, kad jis stebuklingas ir todėl labai naudingas žmogaus kūnui.

KAIP DAR KELIAUJA VANDUO?

Peržiūrės edukacinį filmuką, kaip keliauja vanduo garuodamas ir vėl su lietumi patekdamas į žemę. Nuspalvins vandens gyvenimo ciklo piešinius ir planšetės pagalbą stebės, kaip vanduo keliaus. Iškelsime klausimą, ar tikrai taip gali būti ir atliksime eksperimentą. Į plastikinį indelį įdėsime šiek tiek žemės, žolės, o per vidurį pastatysime tuščią indelį. Plastikinį indą apdengsime plėvele ir priklijuosime šonus su lipnia juostele, kad nepatektų oro. Ant plėvelės ties viduriu padėsime kokį nors sunkesnį daiktą, kad garuodamas vanduo subėgtų į tuščią indelį. Po dienos vaikai galės stebėti susidariusius vandens lašiukus, kurių vis daugės. Dar po dienos galima nuimti plėvelę ir pamatyti, kad tuščiame indelyje atsirado vandens. Vanduo, kuris buvo pagrindiniame inde, buvo sumaišytas su žole ir purvu, o mažame indelyje atsidūręs vanduo tapo skaidrus ir švarus. Vadinasi, pavyko įrodyti, kad vanduo garuoja ir kyla į viršų, o susidaręs didelis kiekis vandens krenta žemyn.

Vaikas projekte: tyrinės vandens garavimo ciklą, stebės kaip vanduo garuoja ir susidaro rasos lašeliai ant plėvelės. Pats atliks eksperimentą panaudodamas visas priemones ir su pedagogo pagalba pasigamins priemonę, kuri padės tyrinėti ir stebėti.

AR VANDUO SKAMBA?

Su vaikais pabandyti iškelti klausimą, kokių žinome dainelių apie vandenį. Žinomas dainas kaip „Tyliai gražiai“, „Lyja lietus“ sudainuoti ir pašokti su vaikais. Galima paleisti lietaus, upės, jūros garsus ir vaikams pabandyti sukurti šokį, papasakoti, kokią nuotaiką jiems sukėlė garsai. Natūraliai iškelti klausimą, ar vanduo tikrai skamba? Ir atlikti eksperimentą su stiklinėmis ir vandeniu. Pripylus į krištolinį indą vandens ir  pirštu braukiant per šonus, jis pradeda skambėti. Keičiant vandens kiekį, keičiasi ir garsas. Tuomet leisti vaikams skirtinguose stiklainiuose prisipilti vandens nuo mažiausio iki didžiausio ir pabandyti sukurti vandens gamą. Įgarsiname natas DO, RE, MI ir t.t., o kiekviena nata turi savo spalvą, todėl leidžiame nudažyti vandenį tam tikra spalva. Naudojant SONG MAKER programėlę, vaikai gali sukurti savo melodijas. Kompiuterį prijunkite prie projektoriaus, kad visi matytų kuriamą muziką ir  galėtų bandyti pagroti su savo stiklainiais.

Vaikas projekte: išgirsta vandens muziką, supranta skirtingą skambesį. Pradeda domėtis natų pavadinimais ir kuria jų derinius kompiuterio pagalba. Sukurtus derinius atkartoja savo sukurtuose vandens instrumentuose. Mokosi improvizuoti, kurti, perduoti savo idėjas klasės draugams.

AR VANDENIU GALIMA PIEŠTI?

Vaikams siūloma pagalvoti, kaip dar galima piešti. Prisiminti savo patirtis ir pasidalinti įvairiais piešimo būdais, panaudojant vandenį. Išmėginti piešimą pučiant šiaudeliu, piešti pasigaminus muilo burbulus, lieti dažus akvarele, ar nuspalvinus flomasteriu piešinuką apipilti vandeniu ir stebėti, kas bus.

Vaikas projekte: kūrybiškai pažvelgia į naujus piešimo būdus. Dalinasi spalvomis, kuria kompoziciją, tapatina formas su vaizdais. Mokosi elgtis atsargiai, susitvarkyti darbo vietą.

KAIP VANDENS LAŠIUKAI TRAUKIA VIENAS KITĄ?

Vaikai jau žino, kad vanduo garuoja ir pavirsta garais, po to į mažus lašiukus, kurie susikaupia debesyje, ir  tuomet pradeda lyti. Pasižiūrime edukacinį filmuką, kaip atrodo vanduo, jei jį labai stipriai padidintume. Sužinoję, kaip atrodo vandens molekulės, panaudojant burbulinę plėvelę, galime įsivaizduoti, kiek daug lašiukų telpa vandens stiklinėje ar net upelyje. Per visą klasę išskleiskite burbulinę plėvelę ir leiskite vaikams pabandyti suskaičiuoti burbuliukus. Galite duoti padidinimo stiklus, kad vaikai pasijustų mokslininkai, tyrinėjantys vandenį.

Tuomet reikia pabandyti įrodyti, ar tikrai taip nutinka, ir vandens lašiukai tarpusavyje vienas kitą traukia. Į įmautę įdedame spalvotus lapus su apskritimais. Ant įmautės įlašiname šiek tiek vandens, kad būtų vienas didelis lašas. Vaikams duodame gerai nudrožtus pieštukus ir paprašome išskaidyti vieną lašą į dešimt lašiukų, po to sumažinti iki penkių, keturių ir vieną.

 Mokomės skaityti
Visoje klasėje ar patalpoje paslėpkite iš popieriaus iškirptus vandens lašiukus, ant kurių užrašykite skiemenukus. Jų turi būti tikrai nemažai. Ant sienos pakabinkite debesis, ant kurių tie patys skiemenukai. Vaikai gali pasiskirstyti komandomis ir ieškoti pasislėpusių lašiukų su tam tikrai skiemenukais. Šis žaidimas puikus, nes vaikai yra aktyvūs ir tikrai mokosi įsiminti skiemenukus, juos perskaityti, atrasti.

Įtvirtinant skiemenukų skaitymą, panaudokite dailės veikloje. Balta vaško kreidele nupieškite vandens dugną, kuriame plaukioja žuvys, burbulai ir skiemenukai. Prislopinkite švietas, kad vaikai tikrai nematytų kas yra lape. Duokite vandeninius dažus ir paprašykite teptuku dažyti nuo viršaus visą lapą ir garsiai pasakyti ką rado. Jie vėl ims skaityti ir dalintis savo žiniomis. Kai piešiniai išdžius, pasikvieskite kiekvieną atskirai pertraukos metu ir sužinosite kaip sekasi skaityti.

Vaikas projekte: kūrybiškai pažvelgs į vandens struktūrą, džiaugsis naujais potyriais ir atradimais. Skaičiuos iki dešimties, lygins didesnis/mažesnis skaičius. Lašiukų kiekį priskirs tam tikram skaičiui.

Mokomės sudėti lašiukus
Vaikams ant lapo surašomi sudėties veiksmai. Lapas įdedamas į įmautę ir paduodamas vaikams. Visi klasės vaikai gauna indelius su spalvotu vandeniu ir pipetes. Mokosi užlašinti lašiukus ant įmautės, po to paima pagaliuką ar pieštuką ir atlikdami sudėties veiksmus veda tam tikrą skaičių lašiukų į nupieštas stiklines. Užduotį galite sunkinti ir vyresniems vaikams.

Pažink skaičius
Vandens perlai puikiai lavina smulkiąją motoriką, juos paimti tikrai yra ką veikti ir įdomu. Todėl pasinaudokite jų žavesiu pritraukti vaikus mokantis matematikos, skaičių pažinimo.

Eksperimentas su vandens perlais
Jums reikės vandens perlų, stiklinės, mažo žaisliuko. Supilkite vandens perlus į stiklinę ir įdėkite žaisliuką. Kol stiklinėje yra tik vandens perlai žaisliuko nesimato. Tuomet įpilkite vandens ir pamatysite, kad vandens perlai tarsi išnyksta, o žaisliukas kabo viduryje stiklinės. Žiūrėkite video paspaudę ant nuotraukos.

Vandens smėlis
Puiki priemonė vaikų atradimams ir smalsumui skatinti. Duokite nedidelius stiklainius, mėgintuvėliuose supilkite vandens smėlį ir padėkite šaukštų.
Atrasti kaip smėlis vandenyje išlieka sausas tikrai įdomu, o jį išgrėbti šaukštu pakankamai sunku, tuomet suvesti smėlio kruopeles, kad jis staiga skęstų. Vaikų rankos tikrai dirba uoliai, sėdėkite šalia ir tiesiog veskite diskusiją, kodėl taip yra, kas čia ne taip? Ką manote? Ar gamtoje taip būna, ar reikalingos cheminės medžiagos, kurios neleidžia vandeniui sušlapinti smėlio. Juk pienės pūkas irgi taip daro, kodėl? Kam to reikia?

Vandens malūnas
Interneto platybėse galite atsisiųsti vandens malūno, siurblio modeliukus, jie nebrangūs, bet vaikams labai gerai suprantami kaip viskas veikia. Pagal modeliukus vaikai nesunkiai sukuria savo versijas.
STEAM veikla: sukurk iš priemonių, kurios yra klasėje, vandens malūną.
1. Pasirink kaip užduotį nori atlikti: vienas, su draugu ar komandoje.
2. Apmąstyk ar pasitark, kokios detalės svarbiausios vandens malūnui? Kaip jis veikia? Kas jį turi laikyti?
3. Pasirink tinkamas priemones ir imkis darbo.

AR GALIMA PAMATYTI VANDENS SROVES?

Aptarti su vaikais vandens keliones ir kryptis. Kas nulemia tai, kad vanduo keliauja upėmis, oru, po žeme? Kaip tos srovės susitinka ir kur jas galime pamatyti? Keliaujame su vaikais prie ežero ir stebime vandens paviršių. Vėjui pučiant bangos ritasi į krantą. O jeigu vandenį sujudiname akmenuku, sukeltos bangos sudaro apskritimą. Apskritimas iš mažo virsta dideliu. Akcentuojame mažesnis, mažas, didelis, didesnis sąvokas.

Grįžę į grupę vaikai popieriaus lape brėžia apskritimus nuo mažiausio iki didžiausio, kuris telpa lape, tuomet žaliai nuspalvina mažiausią. Mėlynai nuspalvina didžiausią, geltonai priešpaskutinį.

Lietuvos žemėlapyje apžvelgiame, kiek upių ir ežerų yra Lietuvoje, akcentuojame didžiausias upes - Nemuną ir Nerį. Stebime, kaip upės vinguriuoja ir, tarsi kraujagyslės, maitina mūsų žemę. Lavindami ranką bandome paryškinti Lietuvos upes.

Vaikas projekte: keliaus prie ežero ir pamatys vandens bangas, bandys sujudinti vandens paviršių ir pakeisti judėjimo kryptį. Stebės vandens ratilų didėjimą, atspindžius ant dugno. Samprotaus, kiek daug džiaugsmo suteikia mums ežero vaizdas ir kiek jame glaudžiasi paukščių. Domėsis sąvokomis didžiausias, mažiausias, mažesnis, paskutinis, priešpaskutinis.

Dar vienos veiklos metu mes bandome pamatyti vandens sroves, sumaišome karštą vandenį su šaltu. Karštą vandenį nudažome mėlynai ir stebime, kaip susidaro vandens srovės ir vanduo maišosi.