Brolių ir seserų tarpusavio bendravimas ir konkurencija

Brolius ir seseris sieja tik kraujo ryšys, o realybėje tai yra visiškai skirtingos asmenybės. Kiekvienas jų turi savo temperamentą, savo individualų skonį ir supratimą apie jį supantį pasaulį. Todėl dažnai gyvenant po vienu stogu kyla tarpusavio bendravimo trukdžių.
Nors broliams ir seserims konkuruoti yra visiškai normalu, jie gali būti puikūs draugai. Tinkamas tėvų elgesys ir sugebėjimas žongliruoti situacijomis gali padėti seserims ir broliams tapti puikiais draugais.
Visi psichologai nuo seniausių laikų sako, kad vaikui augti su broliais ir seserimis yra daug geriau nei vienam. Didelė šeima apsaugo jį nuo klestinčio egoizmo, savanaudiškumo, moko rūpintis vieni kitais, priimti skirtingas nuomones, rasti kompromisus. Broliai ir seserys vieni kitus moko stebuklingų dalykų, net jei jie ir nesutaria.

Dažniausiai vyresnis vaikas apie naują gyventoją informuojamas nėštumo metu. Pasakojama apie netrukus į pasaulį ateinantį geriausią jo draugą. Vėliau, gimus mažajam vaikučiui, vyresnįjį ištinka šokas. Jis tikėjosi draugo, kuris su juo galės žaisti nuo pirmųjų dienų, o gavo mažą žmogutį. Negana to vyresnis mato ir girdi, kaip šis mažylis iš jo vagia jam dainuotas dainas, jam sektas pasakas ir tėvų meilę bei dėmesį. Tuomet tėvai susiduria su pirmąja agresija ir vaiko konkurencija. Tas apmaudas būna toks stiprus, jog vaikų elgesys ir miegas pasikeičia. Ši būsena yra normali ir neišvengiama, vaikas turi su šiuo jausmu susigyventi, bet tėvų darbas čia tampa dar didesnis.

Kaip vaiką pradėti ruošti tapti vyresniuoju.
1. Pirmiausia neštumo metu vaikui pasakokite tai, kas jo lauks iš tikrųjų. Kūdikėlis bus mažytis, jam reikės pirmiau išmokti laikyti galvytę, vėliau ropoti ir pan. Nesuteikite didelių iliuzijų apie iškart atsirandantį žaidimo draugą, nes žaidimo draugo teks gerokai dar palaukti.
2. Įtraukite vaiką į savo neštumo įspūdžius. Leiskite pajusti broliuko ar sesutės judesius, kartu matuokite, kaip auga pilvelis, rinkite kraitelį. Paprastai antrasis nėštumas prabėga labai greitai, nes vyresnis vaikas tikrai turi daug pasiūlymų užsiimti įdomia veikla ir be pilvelio augimo. Natūralus pasakojimas apie laukiamą ir esamą situaciją jam leis lengviau priimti mintis, jog bus ne vienas vaikas namuose.

Kaip elgtis gimus mažajam vaikui.
1. Kai tik mažasis užmiega, bėkite prie vyresniojo. Jis turi jausti, kad jis yra labai svarbus. Jūsų dėmesys ir globa jam dabar labai reikalinga. Kuo tarp vaikų mažesnis amžiaus skirtumas, tuo sunkiau vaikui suprasti susidariusią situaciją. Adaptacijos laikotarpis būna sunkesnis ir ilgesnis.
2. Pasakos ir dainos, užmigdymo tradicijos turi priklausyti tik vyresniam vaikui. Antrajai atžalai parinkite kitas daineles ir knygeles.
3. Nereikalaukite, kad vyresnis vaikas iškarto imtų puoselėti šiltus jausmus mažajam. Jam tai svetimas žmogutis, prie kurio jis turi priprasti, turi jį pažinti.
4. Leiskite vyresniajam padėti rūpintis broliuku ar sesute. Vaikas tuomet supras, kad yra reikalingas tėvams, nes jiems padeda. Jis gali paduoti merliuką, sauskelnes, numestą žaisliuką ar palaikyti už rankytės. Toks elgesys moko vaiką jautrumo ir rūpesčio, bet tai neturi būti prievolė. Jei vyresnis nesidomi mažojo veikla ar patarnavimu jam, neverskite.
5. Tėtis ypač turi skirti didesnį dėmesį vyresniam, tai puiki proga stiprinti ryšį ir smagiai leisti laiką drauge. Net galite išvykti dviese į kelionę, kad ir trumpą.
6. Vyresnis vienaip ar kitaip išgyvens tam tikrą stresą. Dažnai vyresni ima kopijuoti mažųjų elgesį: jie nebemoka to, ką mokėjo, ko nors prašydami dažniau pradeda verkti. Tai adaptacijos laikotarpis, kuriame reikia išbandyti naujas elgesio formas, kad sulauktų daugiau tėvų dėmesio. Už toki elgesį stenkitės vaiko nebausti, tiesiog pasakykite, kad jį mylite tiek mažiuką, tiek didelį. Pagirkite, kai jo elgesys atitiks jo amžių.
7. Vaikas gali pradėti šlapintis į lovytę. Namuose, pasikeitus visos šeimos gyvenimo ritmui, vaikai taip sureaguoja, kad naktimis ima miegoti blogiau, šlapintis į lovą. Tačiau jūs reaguokite į tai normaliai, nekritikuokite ir nebauskite vaiko.

Prisitaikymo periodas trunka iki pusės metų, todėl vaiko elgesys gali labai kisti. Vėliau, augant antrajam vaikučiui, didėja ir vyresnio vaiko smalsumas. Tuomet atsiranda pirmieji tarpusavio konfliktai. Mažasis atiminėja žaisliukus, nes 1-3 metų vaikai natūraliai linkę saugoti savo daiktus ir kol kas jų pagrindinės pamokos - kaip parodyti savo norus. Dažni norai nusisavinti vyresnio daiktą. Nepaisant visko mažiausius mokome gerbti kito nuosavybę ir atsiklausti.
O vyresnieji jau linkę įsivaizduoti stiprią savo tiesą ir teisingumą, todėl negali suprasti, kodėl jaunesnius tėvai vertina kitaip. Pastebėta, kad stipriausia konkurencija vyrauja tarp tos pačios lyties vaikų. Jiems sunkiau surasti ir parodyti savo unikalumą ir pranašumą, todėl tik supratus savo vaikų poreikius ir norus, galima ieškoti būdų, kaip padėti išlaikyti gražų ryšį. Pirmiausia jie turi žinoti, kad nėra vienodi, kad jų talentai skirtingi ir vienas kitą gali papildyti.

Konkurencijos priežastys
1.Tėvų dėmesio siekimas yra pagrindinė vaikų konkurencijos priežastis, todėl labai svarbu dėmesį ne tik paskirstyti, bet ir bendrai jį skirti. Geriausia yra komandiniai žaidimai, kai dalyvauja visi šeimos nariai. Taip pat reikalingas individualus dėmesys, kuomet užsiimama veikla, kurios pageidauja vaikas. Konkurenciją skatina ir tėvų nuolatinis lyginimas. Stenkitės vaikų nelyginti ir neapkalbinėti.
2. Individualūs temperamentai vaikų bendravimui taip pat turi daug reikšmės. Vieni yra jautresni ir daugiau bijo, kiti galbūt lėtesni ar atsargesni, todėl vieniems prie kitų sunku prisiderinti.
3. Sergantys arba specialių poreikių vaikai. Natūralu, kad tokiems vaikams reikia daugiau dėmesio ir jie yra vertinami kitaip. Vyresniųjų elgesio pasikeitimą galii nulemti baimė ar įtampa, išgyvenant dėl kito asmens.
4. Vaidmenų modeliai. Manoma, kad vaikų konflikto elgesiui didelę įtaką turi ir pačių tėvų sprendžiami konfliktai. Jei tėvai susipykę kelia balsą, keikiasi ir netinkamai sprendžia konfliktą, didelė tikimybė, kad vaikai taip pat spręs konfliktus.

Kaip elgtis konflikto metu.
1. Fizinė agresija turi būti iškarto nutraukiama.
2. Atskirkite vaikus, kad nusiramintų. Kai emocijos nurimsta, leiskite vaikams ar vaikui pasisakyti, kas nutiko.
3. Atidžiai vertinkite konfliktinę situaciją. Didelė klaida visuomet kaltę suversti vyresniam vaikui, nors konfliktą išprovokavo mažasis. Stenkitės vengti nuskriaustojo ir kalto pozicijos. Abu vaikai turi gauti jūsų dėmesį ir supratimą.
4. Nusiraminusiems vaikams paaiškinkite, kaip šis konfliktas galėjo būti išspręstas. Kai situacija kartosis, stenkitės nesikišti ir išlaukti, galbūt vaikai pasinaudos jūsų patarimais ir patys išspręs konfliktą. Jei barnio metu vaikai naudojo netinkamus žodžius, nurimusiems paaiškinkite, kaip jie kitaip galėjo išsakyti savo emocijas.
5. Niekada daugiau nepriminkite susidariusiu konfliktų, ypač neaptarinėkite jų su seneliais ar giminėmis. Vaikai turi jaustis saugūs, net kai konfliktuoja. Jie juk mokosi bendravimo subtilybių, problemų sprendimo būdų ir emocijų valdymo. Vaikų kivirčai yra tarsi pamokos, kurios moko vertinti kito žmogaus požiūrį, priimti kompromisus ir derėtis. Visa tai gyvenime jiems pravers.
6. Nesudarykite klaidingo įspūdžio, kad visuomet gali būti lygiosios. Kol vaikai maži, galite sudaryti situacijas, kad būtų du laimėtojai. Vėliau, jiems augant, mažiau kiškitės ir leiskite patiems spręsti.

Kaip mažinti konfliktines situacijas
1. Vaikai yra individualios asmenybės, todėl jos turi teisę į asmeninį laiką ir vietą. Suteikite progą vyresniajam pažaisti vienam. Jei jis žaidžia su draugais, neprašykite imti kartu mažojo broliuko ar sesutės. Laikas, praleistas atskirai nuo brolių ar seserų, padeda sumažinti trintį ir leidžia formuotis individualiai asmenybei.
2.Vaikai taip pat turi turėti savo asmeninių daiktų, kuriuos privalu kitiems gerbti. Norint paimti kito daiktą, būtina atsiklausti.
3. Pareigas paskirstykite pagal amžių. Tiek vienas, tiek kitas vaikas turi turėti pareigų. Venkite įpročio visus darbus užkrauti vyresniam, nes jis pasijaus nuskriaustas. Mažasis irgi gali nusiminti, kad vyresniam skiriama pareigų, o jis jų neturi.
4. Stiprinkite šeimos ryšį. Šventes švęskite kartu, dažniau leiskitės į pasivaikščiojimus ar keliones. Kartu patirti nuotykiai stiprina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Kol vaikai maži, mokykite juos rasti bendrus žaidimus, kad kartu patirtų daug gražių akimirkų, nes vaikystėje patirti konfliktai sukelia daug nuoskaudų, kurios trukdo bendrauti ir ateityje. Jei šeimoje gausu vertybių ir tradicijų, brolių bei seserų draugystė tampa daug tvirtesnė.

Žaidimai, kuriuos vaikai gali nuveikti drauge:
Nuo blynų kepimo iki įvairiausių kvailysčių. Esmė sukurti situacijas, kad jie kartu juoktųsi, kartų kurtu sąmokslus, kartu slėptųsi.
Plunksnų lietus  
Visuomet žavėjausi vaikų sugebėjimu džiaugsmą rasti paprastume. Mūsų mažieji herojai rado maišą su plunksnomis ir netrukus tai virto smagiu žaidimu. Mesti jas į viršų ir gaudyti, po jas gulinėti, vienas kitą kutenti. O vėliau rungtyniavimo principu visas jas surinkome.

Namų biblioteka
Pasitieskime minkštą čiužinį ar kilimą ir išveskite iš lentynų visas vaikiškas knygas. Tegul mažieji jas varto, tyrinėja, o jūs tuo tarpu galite gerti arbatą ir skaityti jiems pasaką.

Putos
Į didesnį dubenį įpilkite šiek tiek šilto vandens ir vaikiškų vonios putų. Viską išplakite mikseriu. Galite įlašinti šiek tiek maistinių dažų. Vaikams labai patiks su jomis žaisti. Duokite indelių, didelių šaukštų ir jie smagiai kapstysis jose. Labai smagu, kad jomis galima taškytis ir vaikai būna sausi, tik viską po to reikia gražiai rankšluosčiu nuvalyti.

Kiti straipsniai :

Kūdikių ir vaikų miegas Miegas yra neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo, jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Todėl yra daug rekomendacijų, kaip gerinti miegą, kaip laikytis miego režimo ir paklusti organizmui. Miego metu suaugęs žmogus atstato visas organizmo funkcijas, o vaikai - dar ir auga bei bręsta...	Brolių ir seserų draugystė Brolius ir seseris sieja tik kraujo ryšys, o realybėje tai yra visiškai skirtingos asmenybės. Kiekvienas jų turi savo temperamentą, savo individualų skonį ir supratimą apie jį supantį pasaulį. Todėl dažnai gyvenant po vienu stogu kyla tarpusavio bendravimo trukdžių...
Vaikų intelektas Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų  gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus...	Kūdikio sugebėjimas bendrauti Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus. 3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną  vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių..
Žaidimų svarba vaiko raidoje Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daug dalykų, kuriuos jis pritaikys gyvenime.Vaiko žaidimai atspindi vaiko raidą, todėl jie kinta kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas mieliau stebės, kaip žaidžia kiti vaikai...	Prieraišumo jausmas Nuo 6 mėn. vaikas stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių. Prieraišumo jausmas yra įgimtas ir būtinas vaiko raidos formavimuisi. Pasitikėjimo jausmas, gimęs šeimos rate, tampa kertiniu akmeniu tolimesnei vaiko asmenybės plėtotei...