Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus.
Vaikas, sulaukęs 18-24 mėnesių amžiaus, pradeda mąstyti vaizdiniais. Iki tol vaikui buvo sunku suvokti, kad daiktas, kurio jis nemato, egzistuoja. Antraisiais gyvenimo metais vaikas jau moka įsivaizduoti, kokio daikto jam reikia ir kur jis gali būti padėtas. Pavyzdžiui, jei vaikas nori pjauti žolę, veda tėvus į garažą, nes prisimena, kad ten yra jo žaislinė žoliapjovė. Jis pradeda mąstyti iš anksto apgalvodamas savo planus.
Dvejų metų vaikas jau sugeba mėgdžioti suaugusius, apsimesti, vaizduoti. Šie ženklai reiškia, kad vaikas mąsto simboliais. Ikimokykliniu periodu šis mąstymas pradeda vis labiau ryškėti.

Simbolinis mąstymas apima vaiko kalbą, elgesį, žaidimų formą. Pavyzdžiui, ežere pamatė antytę, kitą kartą eidamas pro ežerą, jis rodys pirštu į ežerą ir sakys - antis, nors jame tų ančių jis nemato. Supaprastindamas savo kalbą vaikas pasitelkia simbolinį mąstymą ir vienam pavadinimui gali priskirti kelis daiktus. Pavyzdžiui, karve gali būti visi gyvūnai, kurie panašus į karvę - stirna, briedis, arklys ir t.t.
Vėliau pastebėsite, kad vaikas simbolinį mąstymą perkelia į žaidimus. Pavyzdžiui, vaikas matydamas baltą audeklą, gali jį paversti gydytojo chalatu arba suknele. Šis simbolinis mąstymas vaikui leidžia įsivaizduoti daiktus, kurių dabar nėra jo aplinkoje. Todėl pasitelkdamas simbolius ir vaizduotę, vaikas mielai geria arbatą iš tuščio puodelio. Todėl vaikams reikia žaidimų, kurie lavintų vaizduotę, leistų jiems improvizuoti, mėgdžioti kitus.
Žaidimai, lavinantys vaizduotę:
Lėlių teatras: Iš paprastos kojinės pasidarykite kelias teatro lėles. Tegul vaikas pamato, kad iš kojinės galima padaryti lėlę. Ir suvaidinkite mini teatriuką, vėliau vaikas mėgdžiodamas jus, kartu žais. O kitą dieną jau žais pats, kurdamas įvairius siužetus, kuriuos jis išgyveno per dieną.
Pavaišinkite žaislus: paimkite paprastus puodelius, indelių, šaukštelių, arbatos. Paruoškite įsivaizduojamos arbatos. Leiskite vaikui padaryti jums arbatos. Ir pavaišinkite žaisliukus. Vaikams patinka žaisti žaidimus, kuriuos jūs atliekate kiekvieną dieną. Jiems tai pažįstama ir suprantama, juk mato, kaip visi kasdien geria arbatą.

Iškyla namuose. Surenkite iškylą namuose. Visai nesunku, ir vaikams bus puiki pramoga, kuri lavins jų fantaziją. Juk taip smagu paiškylauti, kad ir namuose. Susitepkite kelis sumuštinius, papjaustykite vaisių, pasidarykite arbatos. Ant grindų pasitieskite antklodę ir paruoškite iškylos stalą. Iškylauti pakvieskite tėtį ir mylimiausius žaislus. Fone galite paleisti gamtos garsus.

Pažaiskite restoraną su vaikais. Žaidimai gali būti ne tik restorano tema, bet ir kitų vaidmenų pasiskirstymas. Žaidimas leis suvokti, kaip vaikas supranta tam tikrą vaidmenį. Gydytojas, darželio auklėtojas, mama, tėtis. Įsigilinkite, kaip vaikas vaidina tam tikrą vaidmenį. Šis žaidimas gali būt puiki pamoka suprasti savo vaiką. Šio žaidimo metu dažnai paaiškėja daug tiesos, kurios nemato tėvai.

Sniego karas. Tai žaidimas skirtas žaisti kambaryje, bet vaikams jis ne ką mažiau patinką, nei jį žaisti lauke su tikromis sniego gniūžtėmis. Jums tik reikia blogų popieriaus lapų. Juos suplėšykite į skutelius ir paberkite ant grindų. Jei vaikas mažytis, jam patiks stebėti, kaip sauja popieriaus skiaučių metate į viršų ir jos krenta žemyn. Su vyresniais galite pažaisti rimčiau.