Vaikų intelektas

Žmogaus intelekto raida ankstyvaisiais metais

Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas vystosi nepastoviai ir permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pabaigoje vaiko mąstymas tampa labai panašus į tą, kuris pasireikš mokykliniame amžiuje.

Vaikas, sulaukęs 18–24 mėnesių, pradeda mąstyti vaizdiniais. Iki tol jam buvo sunku suvokti, kad daiktas, kurio jis nemato, vis tiek egzistuoja. Antraisiais gyvenimo metais vaikas jau sugeba įsivaizduoti, kokio daikto jam reikia ir kur jis gali būti padėtas. Pavyzdžiui, jei vaikas nori žaisti su žaisline žoliapjove, jis gali vesti tėvus į garažą, nes prisimena, kad ten žaislas yra laikomas. Tai rodo, kad vaikas pradeda planuoti savo veiksmus iš anksto.

Sulaukęs dvejų metų, vaikas sugeba mėgdžioti suaugusiuosius, apsimesti, vaidinti – tai ženklai, kad jis pradeda mąstyti simboliais. Ikimokykliniu periodu simbolinis mąstymas tampa vis ryškesnis. Jis pasireiškia vaiko kalboje, elgesyje ir žaidimuose. Pavyzdžiui, jei vaikui anksčiau teko matyti antytę ežere, vėliau, eidamas pro tą ežerą, jis gali rodyti pirštu ir sakyti „antis“, nors šiuo metu jos nemato. Supaprastindamas savo kalbą vaikas gali vienu pavadinimu apibendrinti kelis panašius daiktus – pavyzdžiui, karve gali vadinti bet kurį gyvūną, kuris jam primena karvę, tokius kaip stirna, briedis ar arklys.

Vėliau simbolinis mąstymas persikelia į žaidimus. Pavyzdžiui, baltą audeklą vaikas gali paversti gydytojo chalatu arba suknele. Simbolinis mąstymas leidžia vaikui įsivaizduoti daiktus, kurių nėra jo aplinkoje. Tai paaiškina, kodėl vaikas gali „gerti arbatą“ iš tuščio puodelio. Todėl labai svarbu skatinti žaidimus, kurie lavintų vaizduotę, leistų improvizuoti ir mėgdžioti kitus.

Žaidimai, lavinantys vaizduotę

1. Lėlių teatras
Iš paprastos kojinės galima pasidaryti kelias teatro lėles. Parodykite vaikui, kad iš kojinės galima sukurti lėlę, ir suvaidinkite mini teatriuką. Vėliau vaikas, mėgdžiodamas jus, žais kartu, o kitą dieną jau pats galės kurti įvairius siužetus, remdamasis savo patirtimi ir kasdien matytais įvykiais.

2. Žaidimas „Pavaišinkite žaislus“
Naudokite paprastus puodelius, indelius, šaukštelius ar „arbatos“ rinkinius. Leiskite vaikui „paruošti“ jums arbatą ir pavaišinti žaislus. Vaikams labai patinka atkartoti kasdienes suaugusiųjų veiklas, nes tai jiems pažįstama ir suprantama – jie stebi, kaip šeimoje geriama arbata ar atliekami panašūs veiksmai.

3. „Kas tai galėtų būti?“
Duokite vaikui įvairius namų daiktus – dėžutes, skrybėles, audeklus. Paprašykite jo įsivaizduoti, kad daiktas yra kažkas kito – pavyzdžiui, dėžutė tampa automobiliu, audeklas – laivu. Šis žaidimas skatina simbolinį mąstymą ir kūrybiškumą.

4. Istorijų kūrimas su figūrėlėmis
Naudokite žaislinius gyvūnus ar veikėjus. Kartu su vaiku kurkite trumpas istorijas: kur keliauja gyvūnai, ką jie daro. Vėliau vaikas galės pats sukurti istorijas ir plėtoti siužetus.

5. „Paslėpk ir surask“
Slėpkite žaislus namuose ar lauke ir paprašykite vaiką juos surasti, naudodamas užuominas ar žodinius nurodymus. Žaidimas lavina mąstymą, planavimą ir gebėjimą įsivaizduoti, kur daiktai gali būti paslėpti.

6. Kūrybinė meninė veikla
Leiskite vaikui piešti, lipdyti ar klijuoti daiktus, kuriuos jis mato ar įsivaizduoja. Skatinkite pasakojimus apie piešinius ar figūras. Ši veikla lavina vaizduotę ir gebėjimą simboliškai reikšti mintis.

7. Vaidmenų žaidimai („Gyvenimas suaugusiųjų akimis“)
Vaikas gali apsimesti gydytoju, virėju, mokytoju ar pardavėju, naudodamas namų daiktus. Tokie žaidimai padeda suprasti socialines situacijas, lavina simbolinį mąstymą ir suteikia galimybę kurti savo siužetus.