Miško karalystė

Dalyvaudamas projekte: vaikas bendraus, mokysis susitarti.  Susitelks bendrai suplanuotai veiklai;  klausydamasis pasakojimo, žiūrėdamas filmą, kurdamas tam tikrą laiką sukaups dėmesį;  atpažins valgomus ir nevalgomus grybus, augalus, uogas, išsiaiškins jų poveikį sveikatai; sukurs pristatymus apie grybus, augalus, medžius, gyvūnus; surinktą informaciją pristatys, aptars; susipažinęs su medžiais, miško augalais, žvėrimis, juos apibūdins, vartos naujus žodžius ir terminus;  kurs plakatą, stendą, pieš ir kt.; stebint ir tyrinėjant miško gyvenimą, kuriant įvairius darbelius, lavės vaiko vaizduotė, plėsis ir įvairės interesai, tobulės meninė raiška; vykstant projektui vaikas bandys klasifikuoti pateiktą informaciją, išsikelti tolesnius uždavinius, ieškos įvairių būdų tikslui pasiekti, kliūtims įveikti, mėgins apmąstyti savo mokymosi procesą ir rezultatus;  įvairiais būdais ir priemonėmis tyrinės miško „stebuklus“; drąsiai ieškos informacijos apie mišką, suplanuos plakato, stendo kūrimo darbus ir juos atliks; palygins, ką žinojo apie mišką anksčiau (prieš projektą) ir ką sužinos dar projekto metu; numatys, kokie pavojai tyko miške ir kaip nuo jų apsisaugoti; vykstant projektui mokysis taikyti IT priemones informacijos apie gamtos gėrybes paieškai, jo pristatymui;  tyrinės gamtą, naudodamasis IT priemonėmis.
Diferencijuojamas ugdymas integruojant veiklų įvairovę, komandinėse veiklose užduotys paskirtomis pagal vaiko gebėjimus.

TYRINĖJIMO ERDVĖ KORIDORIUJE: Sukurti erdves vaikams reikia pastangų, šiek tiek laiko ir kūrybiškumo, tačiau tai padarius – visas darbas atsiperka. Tose erdvėse vaikų laisvas laikas virsta tyrinėjimu, žinių įtvirtinimų, tai ką mokotės pamokose. Ten gimsta naujų klausimų ir idėjų. Taip suaugusiojo priežiūra reikalinga, nes vaikai yra vaikai ir jie sugalvoja ir išdaigų. Tačiau žmogaus duotybė yra smalsumas ir net nemėgstantis gamtos ims stebėti: kas čia?

 PROVOKACINIAI KAMPELIAI
Grybų tyrinėjimo erdvė
Vaikai gali lyginti matomus grybus plakate ir tikrus. Tarp jų randa paslėptų šliužų, vabaliukų, kirmėlių. Grybai pateikiami su samanomis, siekiant, kad vaikas sąmoningai kurtų ir konstruotų kuo labiau natūralias kompozicijas, diskutuotų, kokia natūrali grybo aplinka, kur jis auga? O ką tie vabalai veikia prie grybų?
Kampelyje vyrauja tikras ir netikras elementas. Skatinama su daiktais elgtis atsargiai, nes gal būt jie tikri, lyginti jų skirtumus.
Stiklainyje pateikiama raudonoji musmirė su šliužu, vaikai stebi, kad šliužas labai gardžiai graužia musmirę, nors ji nuodinga. Tuo pačiu kyla klausimai, kaip, kodėl? Ar šliužas išgyvens? Taip suformuojamas suvokimas, kad grybas nuodingas žmogui, bet ne gyvūnams ir jų negalima naikinti.

ILGALAIKIS STEBĖJIMAS: Šioje erdvėje nuodingi grybai pateikiami uždarame plastikiniame inde. Valgomi grybai padedami tarp samanų ir ant stalo padėkluose. Vienas baravykas įdedamas į maišelį.

  Pertraukų metu mokytojas dalyvauja vaikų stebėjimuose ir tiesiogiai įsitraukia į jų diskusijas, kelia klausimus, skatina juos mąstyti, samprotauti. Pedagogas kavos/arbatos pertraukėlės metu stebi vaikų laisvą laiką. Taip renkama informacija, kas vyksta ir kiek efektyviai veikia sukurti  provokaciniai kampeliai. Tokio ilgalaikio kampelio paskirtis - skatinti vaikus pastebėti, kodėl vieni grybai kirmija, kiti - išdžiūsta, treti  - pelija. Lengviausia buvo stebėti kirmijantį grybą, nes iš jo šimtai kirmėlių pradėjo ristis ir ropinėti maišelyje.

LIETUVOS MEDŽIAI
Pakabinamas plakatas su medžių pavadinimais. Ant palangės stiklainuose pastatoma įvairių medžių, krūmų šakelės su vaisiais, sėklomis ir  jų pavadinimais.

MATEMATINĖS VEIKLOS PROVOKACINĖSE ERDVĖSĖ
Tikslas  - sudominti ir stiprinti skaičių suvokimą, derinimą su tam tikru kiekiu, lavinti  vaikų smulkiąją motoriką.

KŪRYBINĖ ERDVĖ SU KINETINIU SMĖLIU IR MEDINIAIS GRYBAIS, PLASTILINU IR KORTELĖMIS
Sukuriamos tikslinės erdvės su užuominomis, nuotraukomis, ką galėtų  vaikai sukurti. Paliekamos priemonės, kurios reikalingos veikloms. Mokytojas tik stebi vaiko kūrybiškumą, tobulėjančius įgūdžius, jo smalsumą ir susidomėjimą, polinkį į tam tikrus užsiėmimus.

Projekto eiga: Provokacinėse erdvėse vaikai ras įvairius medžių lapus, korteles su medžių, jų dalių pavadinimais. Kiekvieno medžio dalys sudedamos ant padėklo, o virš padėklo kabo mokytojo piešti plakatai. Prie padėklų paliekami padidinimo stiklai, ir vaikai turi visišką laisvę tyrinėti. Įtraukiamos pažintinės kortelės, skatinama ieškoti tam tikrų lapų, jiems priskirti medžio pavadinimą.  Išnaudojamos visos grupės palangės, kad vaikai galėtų prieiti viso projekto metu ir tyrinėti. Po kelių dienų padedama daug įvairiausių vabzdžių, gyvatėlių ir sukuriama erdvė kurti žaidimui.

Mįslėmis ir užuominomis pradedamos veiklos. „Yra daug stebuklų, yra daug gyvūnų ir  medžių. Medžiai apsivynioję lajomis, jie sukuria komfortą, einame ten pailsėti“ - pagal pateiktą apibūdinimą reikia pasakyti, kas tai?“ Vaikai pateikia savo spėjimus ir atsakymą – „Tai miškas“. Pradedama diskusija:  „Kas yra miškas, ką mes norime apie jį sužinoti, kaip jį tyrinėsime?“ Vaikai siūlo projekto pavadinimą: „Miškelis gražutėlis“, „Ežio namelis“, „Ąžuoliukas gražuoliukas“, „Miško karalystė“. Vaikai balsavo ir išsirinko projekto pavadinimą - Miško karalystė. Buvo pateikti klausimai, kaip susipažinsime su mišku. KOKIE MEDŽIAI AUGA MIŠKE? KAS MIŠKE GYVENA? KO MIŠKE NEMATOME, BET  JAME YRA?

VEIKLOS GAMTOJE
Mūsų mokykla yra pakankamai gražioje vietoje, pro langus atsiveria ežeras ir šalia esančią gamtą mielai išnaudojame ugdymo tikslams. Tačiau kad ir kur būtų jūsų mokykla, šalia jos visada yra gamta, kurią galima tyrinėti. Todėl viskas ko reikia - pritaikyti veiklas gamtoje pagal savo vietą. Mudubudu klasė leidosi tyrinėti rudeninės gamtos savo miestelyje, kas jame slepiasi? Rinkome informaciją tam, kad galėtume palyginti su mišku. Pirmoji užduotis - pasiruošimas. Kiekvienam vaikui ant spintelės buvo paruošti aplankai su lapais, pieštukais, kartoniniu ežiuku ir maišeliu (jei kažką ras įdomaus). Tuo metu rūkas buvo apgaubęs gamtą ir buvo labai palankus metas stebėti tai, kas paprastai būna ne taip matoma – voratinklius. Rasos lašeliais pasidabinę voratinkliai buvo tarsi stebuklas, kurį lengvai galėjo perkelti ant juodos aplanko nugarėlės ir stebėti jų raštus. Rūkas - gamtos reiškinys, kurį jau priešmokyklinukai turi įvardinti, todėl jį tyrinėti gyvai yra puikus būdas.

 Rūke viskas atrodo kitaip, dingo ežeras, medžiai primena vaiduoklius, o antys rodos plaukioja ore. Taip tyrinėdami ir diskutuodami patraukiame į vietą, kur daugiau suoliukų – prie miestelio bažnyčios. Mokytojas pasiruošė maišų, kad vaikai galėtų atsisėsti ir pradėti pirmąją veiklą – nutapyti medžius rūke.

 Antroji užduotis: organizuojame prie mokyklos, kai rūkas jau visai išsisklaidęs. Kiekvienas vaikas savo aplankuose turėjo kartoninį ežiuką, kuris buvo apdėtas gumytėmis. Užduotis – iš gražiausių lapų, pagaliukų padaryk ežiukui spygliukus. Sukurti nuostabų ežiuką.

Trečioji užduotis : vaikų idėja - pagaminti lapų šašlykus. Kodėl gi ne. Nutiesėme virvę tarp medžių, vaikai rinko šakeles ir gamino lapų šašlykus, kuriuos pakabinome ant virvės ir tai virto gražia girlianda bei vaikų fantazija, kaip tie šašlykai kepa, kvepia ir gražiai atrodo.

KOKIE MEDŽIAI AUGA MIŠKE?
Susėdę ratu prisimename viską apie mišką, kas buvo miške, kaip jautėsi ir kas jame patiko. Iškels klausimus: kas miške slepiasi ir koks tai pasaulis. Aptars medžių pavadinimus, domėsis medžių savybėmis, pažins jų lapus, kamieną bei sėklas. Vaikai, susiskirstę į grupeles, visą savaitę iš įvairių šaltinių rinks informacinę medžiagą, ir kiekviena grupelė kurs plakatus, stendus apie miško augalus, medžius, žvėrelius, vabzdžius ir grybus.

Su vaikais aptariama, kokių pasaulyje yra miškų, kuo jie ypatingi (pvz., džiunglės). Gilinamasi, kodėl ir kaip reikia saugoti miškus. Grįžtame prie provokacinių erdvių klasėje, jau išsamiai aptariama, kas erdvėse ir kodėl palikta. Mokomės medžių pavadinimus, jų dalis, bandome jas atskirti pažinti ir renkame informaciją savo pristatymui. Pertraukų metu vaikai gali naudotis kompiuteriu ir toliau tyrinėti. Keliauti į artimiausią mišką ir tyrinėti.

PAŽINTINĖ ERDVĖ

Vaikams ant grindų rodomas filmukas apie mišką, fone groja muzika, imituojanti miško garsus. Vaikai gali gulėti ant miško, glostyti, liesti. Tai tarsi atsipalaidavimo seansas, kuriame vaikas atranda šešėlius, garsus, sąvokas, miškas ant jo kojų. Ant miško vaizdo gali atsigulti, liesti. Projektorius stumdomas, vaikai gali pakreipti, su mokytojos pagalba  rodyti tiek ant grindų, tiek ir  ant sienos. Pirmomis valandomis natūraliai būna tylu, nes norisi išgirsti miško garsus, vėliau priprantama ir gimsta šešėlių teatro ypatumai. Vaikai ima fantazuoti ir žaisti teatrą.

IŠTIRKIME KIEMO MEDŽIUS
Mokytojas informuoja, kad vaikai eis į lauką tyrinėti medžių. Jiems reikės pamatuoti medžio kamieno plotį. Diskutuojama, kaip tai galima atlikti: liniuote, pirštais, pieštukais. Pabandoma liniuote pamatuoti vaiko apimtį. Vaikai turėtų suprasti, kad plastikinės liniuotės nelinksta ir matuoti apvalius daiktus yra sunku. Mokytojas nukreipia mintis pasigaminti minkštesnes ir ilgesnes liniuotes. Pasinaudoja popieriumi, vaikai renkasi patys, kokio ilgio bus liniuotė. Padedant mokytojui su plastikine liniuote sužymi skaičius dešimtimis ir tarp jų brūkšniukus, pasiskaičiuoti, kiek bus centimetrų.

Pasiruošę lauko veikloms vaikai keliauja į lauką tyrinėti, kas tie medžiai ir  kokie jų skirtumai. Vaikai pasiima segtuvus ir reikalingas priemones. Stebėjimo lapai, maišelis (susidėti vienam lapui ir sėklai), pieštukas, liniuotes neša mokytojas.

Pamatavę medžius ir susižymėjo savo stebėjimo lapuose. Kiekvienas vaikas savo medį turėjo apžiūrėti, įsiminti pavadinimą, paminėti jo ypatumus, pasakyti, kuo jis skiriasi nuo kitų. Surinkę informaciją vaikai keliavo į grupę pabaigti užduoties. Stebėjimo lapuose užfiksuoti kamieno storį, kurį matavo su savo pasigamintomis liniuotėmis. Medžius vaikai matavo  pasiskirstę grupelėmis. Pamatavę medį kiekvienas turėjo pasiimti po vieną lapą, po vieną sėklą. Grupėje vaikai pailsėjo ir tęsė savo tyrinėjimą, prisiminė medžius, juos  nuspalvino, priskyrė jų lapus ir sėklas, juos priklijavo abipuse lipnia juosta.

STEAM VEIKLA: „KUO YPATINGI LAPAI?”

Medžių lapai yra puikus tyrimo objektas, todėl patyrinėti lapų tekstūrą, kvapą, garsą, padidinti vaizdą, spalvų gamą – tikrai nuostabu. 
Pirmas žingsnis  - tai pasiruošti stebėjimo lapus. A) pamatuoti lapo ilgį su liniuote, B) įvertinti, ar tikrai lapai turi skirtingus kvapus? ar kvapas pasikeičia, kai lapas yra šlapias ar sudžiūvęs. C) ar tikrai lapai skleidžia garsą? D) kokia yra lapo tekstūra? (padėti po stebėjimo lapu medžio lapą ir vaško kreidele braukyti, kol atsispaus lapo raštai) E) padiskutuoti, kaip išsidėsčiusios lapo gyslos, kaip siaurėja ir susiskaido į mažus kvadratėlius. Pabandykite padėti medžio lapą ant žibintuvo, o jeigu turite, pažvelkite pro mikroskopą.  Kitoje lapo pusėje perkirpkite lapą pusiau, priklijuokite ant stebėjimo lapo ir nupieškite kitą jo pusę.

KUO SKIRIASI ELNIAS, BRIEDIS IR STIRNA?

Koridoriuje sukurtos erdvės apie elnius, todėl vaikai šioje erdvėje tyrinės elnių ragus, nuotraukas, klausysis elnių, stirnų ir briedžių skleidžiamus garsus, matuosis jų ragus, stebės ir fiksuos, koks gyvūnų dydis, palygins su savuoju, bandys apskaičiuoti skaičiavimo mašinėle savo ir gyvūno ūgio skirtumus, stebės, koks yra jų svoris ir bandys su draugais svertis ir pažiūrėti, kiek vaikų reikia pasverti, kad atitiktų vieno briedžio svorį, iš raidžių sudėlios žodžius: BRIEDIS, STIRNA, ELNIAS, sužinos naujas sąvokas: patinas, patelė, jauniklis, kanopos, samprotaus, kam elniui reikalingi ragai. Jau ryte ateinančius vaikus pasitiko filmukas apie elnius ir jų skleidžiamus garsus.

MenO veikla: „PaSIdaryk elnio ragus“
Vaikams duodamas baltas molis ir viela, popieriaus masė. Dirbama kampelyje ir prie stalų. Vaikai ištyrinėja ragus, bando juos nulipdyti. Mokytojas tik pataria, kaip konstruojamas iš vielos rago pagrindas, kuris aplipdomas moliu.

Išvyka į mišką

 Jei tik yra sąlygos išvykai, projekto apie mišką metu būtina vaikus nusivežti į šalia esantį mišką. Ten vaikai gali pratiškai jau gilinti žinias, stebėti, atpažinti medžius, kokio jie natūralaus aukščio ar pločio. Miškas tikrai  yra puiki aplinka mokytis, susipažinti, o pedagogui yra svarbu stebėti ir koreguoti tyrinėjimo etapus, palikti vaikams erdvės patiems kurti ir kartu organizuoti veiklas. Išvykoje į mišką galima organizuoti tokias veiklas:

A) vaikai segtuvuose turi lapus, matavimo priemones, pieštukus ir maišelį (jei rastų ką įdomaus). Pirmoji užduotis žygyje sustoti gražioje vietoje ir pasirinktinai išmatuoti medžius, rasti storiausius ir labai plonyčius medelius.
B) miško mankštelė, pasirinkti įvairias daineles nuo labai aktyvių iki pasyvesnių.
C) miško bingo.  Tai veikla, kurioje vaikams parodomos kortelės, ir jie pagal jas turi surasti nurodytus daiktus.
D) pietų pertrauka prie laužo, valgant užkandžius, kepant zefyrus.
E) dailės veikla miške. Vaško kreidelėmis nupiešti bet kokį norimą objektą, surastą miške, o
grįžus į klasę, aptarti, kas patiko, ką vaikai užfiksavo miške.