Žaidimų svarba vaiko raidoje

Vaikas gali žaisti vienas arba su kitais daug valandų, ir tai yra puiku. Žaidimų svarba vaiko raidai yra labai didelė ir būtina. Žaisdami vaikai mokosi daugelio įgūdžių, kuriuos vėliau pritaikys gyvenime. Žaidimas – tai puiki priemonė ne tik mokytis, bet ir mažinti pyktį, nerimą bei tinkamai išreikšti save. Fantazuodami vaikai dažnai pereina realaus pasaulio ribas, kurias kasdien nustato tėvai. Žaisdami jie leidžia sau eksperimentuoti situacijose, mokosi socialinių vaidmenų, bendravimo ir sprendžia iškilusius konfliktus.
Vaikai puikiai moka atskirti savo fantazijas nuo tikro gyvenimo, tačiau jų fantazijos jiems yra labai svarbios. Jausmai, patirti žaidžiant, išlieka ir nutraukus žaidimą. Todėl svarbu, kad tėvai palaikytų vaiką ir suprastų žaidimų svarbą. Nereikia juoktis ar menkinti vaiko fantazijų, nes tai gali sukelti užsidarymą ir trukdyti tolimesnei intelekto raidai. Tėvai, išmanantys vaikų psichologiją, per žaidimus gali stebėti vaiko elgesį realiame gyvenime.

Simboliniai žaidimai atskleidžia, kaip vaikas orientuojasi tikrovėje. Žaisdamas vaikas susiduria su konfliktais ir bando juos spręsti taip, kaip jis tai suvokia. Kiekvienas vaidmuo, herojus ar situacija yra jau pažįstama iš vaiko patirties, todėl jis jas iškelia žaidime ir kuria naujus vaidmenis. Vaikui svarbu leisti fantazuoti, nes pakeisdamas realybę fantazijomis, jis gali saugiai išbandyti situacijas, už kurias realiame gyvenime būtų atsakingas. Tai padeda vaikui jaustis laisvam ir geriau suprasti tikrąsias gyvenimo situacijas.

Vaiko žaidimai atspindi jo raidą, todėl jie keičiasi kartu su vaiku. Dviejų metų vaikas dažniau stebės, kaip žaidžia kiti, tačiau augdamas, skatinamas tėvų, jis palaipsniui įsitrauks į komandinį žaidimą. Pirmieji požymiai, kad vaikas nori žaisti grupėje, yra kito vaiko garsų atkartojimas – klykavimas, spiegimas, juokas.

Poreikis žaisti su kitais vaikais dažniausiai atsiranda nuo 3–4 metų. Tuomet vaikai jau moka kalbėti, geriau vieni kitus supranta ir gali ilgiau susikaupti ties žaidimu. Žaidimas su bendraamžiais suteikia vaikui svarbios ir įvairiapusės patirties, kurios suaugusieji negali visiškai atstoti. Vaikai, kurie auga be brolių ar sesių ir neturi galimybės žaisti su kitais vaikais, dažnai sunkiau užmezga draugystes, nes jiems sudėtingiau suprasti kitų asmenų poreikius.

Dauguma psichologų rekomenduoja leisti vaikams žaisti ir stebėti juos, nes žaidimas padeda išreikšti jausmus, susijusius su gyvenime patirtomis nemaloniomis situacijomis, pavyzdžiui, vizitu pas gydytoją ar odontologą. Iš vaiko žaidimo turinio galima spręsti, kokie neišspręsti konfliktai ar jausmai vis dar yra jo viduje.

Mažųjų sportas

Fizinis aktyvumas yra būtinas kiekvienam vaikui, tačiau jis turi būti saikingas ir apgalvotas. Vaikai natūraliai juda pagal savo raidą, o nuo mažens kūdikiams dėl skirtingo raumenų tonuso atliekamos mankštelės, kurias mamoms dažnai parodo neurologai.

Pirmuosius gyvenimo metus vaikas daugiausia guli ir sėdi, kol išmoksta žengti pirmuosius žingsnius. Kūdikio stuburas būna tiesus arba šiek tiek išgaubtas, ir tik pradėjus sėdėti bei vaikščioti formuojasi fiziologiniai stuburo išlinkiai kaklo ir juosmens srityse. Žiūrint į kūdikį iš nugaros, stuburas visada turėtų būti tiesus. Kūdikėlių kojytės dažniausiai primena „O“ raidę, o nuo maždaug dvejų metų jos formuojasi natūraliai. Vaiko augimą ir raidos stebėjimą dažniausiai prižiūri gydytojas, kuris stebi skeleto vystymąsi ir raumenų stiprumą.

Skeleto vystymasis priklauso nuo raumenų vystymosi, todėl judėjimas vaikams yra būtinas. Kūdikiai juda spontaniškai, taip stiprindami raumenis. Smalsumas ir noras pažinti aplinką skatina dar didesnį fizinį aktyvumą. Su kiekvienu mėnesiu raumenys stiprėja, padedant įveikti žemės trauką, mokantis stovėti ir vaikščioti.

Pradėjus vaikui vaikščioti, svarbu skatinti judėjimą ir dažnai leisti vaikui būti lauke. Per mažas fizinis aktyvumas gali lemti kaulų deformacijas. Kiek vaikui reikia judėti ir koks turi būti jo fizinis aktyvumas, dažniausiai parodo pats vaikas. Vieniems vaikams reikia daugiau judėjimo, kitiems – mažiau. Jei vaikas linkęs ilgai praleisti laiką smėlio dėžėje, tėvai gali skatinti jį judriems žaidimams su kitais vaikais.

Aktyviems vaikams svarbu suteikti laisvę judėti ir išsilakstyti, net jei lyja lietus. Jei per dieną vaikui suteikiama bent tris valandas galimybės aktyviai judėti, namuose jis gali geriau susikoncentruoti į ramesnes veiklas. Dažniausiai vaikas pats parodo, ko jam reikia, o tėvų spaudimas ar pernelyg griežti ribojimai gali nukreipti vaiko energiją kita linkme.

Jeigu planuojate, kad jūsų vaikas sportuotų intensyviau ir galbūt siektų profesionalaus sporto ateities, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar vaikas turi genetiškai sąlygotus duomenis. Silpnesniems vaikams pernelyg didelis fizinis krūvis gali pakenkti augančioms kremzlėms. Todėl prieš vesdami vaiką į sporto būrelius, pasikonsultuokite su gydytoju.

Tinkamiausios sporto šakos vaikų skeleto vystymuisi yra plaukimas ir jodinėjimas. Svarbiausia, kad vaikas sportuotų su džiaugsmu ir noru, o ne dėl prievartos.

Panašūs straipsniai:

Vaikų intelektas Žmogaus intelektas formuojasi nuo pirmųjų  gyvenimo dienų. Pirmaisiais gyvenimo metais protas tobulėja nepastoviai, permainingai, o antrojo ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus...	Kūdikio sugebėjimas bendrauti Kūdikis turi įgimtą sugebėjimą skirti veido bruožus. Dviejų savaičių vaikas jau skiria savo mamos veido bruožus.3 savaičių vaikas jau stengiasi pamėgdžioti, kai kurias veido išraiškas. Šypseną  vaikas sąmoningai demonstruoti pradeda tik nuo šešių savaičių..