Valia – tai sąmoningas savo elgesio kontroliavimas, sugebėjimas įveikti išorines ir vidines kliūtis, tenkinant ne tik savo norus, bet ir siekiant vertingo tikslo. Mūsų valios branda padeda kasdieniniame gyvenime, be jos būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą. Juk taip dažnai tenka atsisakyti savo norų ir daryti ne tai, kas malonu. Žmogaus valia formuotis pradeda nuo ankstyvos vaikystės, o pirmieji mūsų mokytojai yra tėvai. Šeimoje formuojamos taisyklės, dienos režimas ir elgesys padeda vaikams mokytis, kontroliuoti savo emocijas ir ugdyti valią. Žinoma 2-3 metų vaikai dar negeba kontroliuoti savo valios ir jiems labai sunku paklusti tėvams ar atsisakyti savo norų. Todėl taip dažnai vaikai pyksta ar kitaip parodo savo nepasitenkinimą. Bet tėvai, išklausę jų nuomonės ir emocijų, toliau kantriai moko kontroliuoti save.
 |
 |
Pirmieji valios ugdymo principai formuotis pradeda daug anksčiau, nei tėvai sąmoningai pradeda mokinti vaikus. Išalkęs mažylis mokosi palaukti, kol mama jam atneš valgyti. Šis laukimas jau moko vaiką ištvermės, santūrumo ir susivaldymo palaukti neverkiant, bent kelias minutes.
Pirmaisiais gyvenimo metais pagrindinė vaiko užduotis yra maitintis, jis jau savarankiškai parodo savo poreikį maistui. Vaikai anksti pradeda norėti patys atlikti tam tikrus veiksmus: imti šaukštą, bandyti atsigerti. Jei vaikas rodo smalsumą ir norą pats pavalgyti, tėvams nereikėtų pulti ir atimti šaukšto. Vaiko mokymasis valgyti taip pat yra valios ugdymas. Kai maitinate vaiką, vieną šaukštą duokite jam, kad galėtų mokytis, kitu maitinkit jį. Vaikui prireiks laiko ir įgūdžių, kol galės pavalgyti pats. Kuo vaikas daro didesnę pažangą, tuo labiau atsitraukite jūs, jei per ilgai jį maitinsite šakute ar šaukštu vaikas praras motyvaciją valgyti pats ir ilgam įstriksite maitindamos pačios. Vaikai įpratę, kad juos mama visada maitina imasi prie stalo kitos veiklos. O pradėję lankyti darželį to paties tikėsis iš auklėtojos, kad ši jį maitins, kol jis žais. Todėl sugebėkite išugdyti savo valią ir kantriai išlaukti kol vaikas mokinsis valgyti pats. Vėliau jis norės pats praustis, apsirengti, susišukuoti ir pan.
Atkaklumo ir valios pastangų užuomazgos ryškėti pradeda dar metų neturinčiam vaikui. Norėdamas pasiimti mėgstamą žaislą jam reikės pastangų jį paimti. Jei žaislas per toli, jis tikriausiai nebandys jo siekti, bet jei jam kliūtis pasirodys įveikiama, jis pradės galvoti, kaip ją įveikti. Čia taip pat svarbu, kad tėvai nedarytų meškos paslaugos ir leistų vaikui pačiam pasiimti žaislus. Jei tikrai matote, kad vaikas gali pasiimti norimą žaisliuką nepulkite jo paduoti. Rūpestis ir globa būtini vaikui, bet jūsų tikslas vaiką išmokyti savarankiškumo ir susidorojimo su iškilusiomis kliūtimis. Todėl labai svarbu įvertinti savo vaiko sugebėjimus pagal amžių ir leisti jam pačiam mokintis.
 |
 |
Antraisiais gyvenimo metais vaiko motorika sparčiai vystosi, formuojasi kalba. Tai būtinos valios raidos sąlygos. Tokiu metu vaiko savarankiškumas jau platus ir jis geba pasiimti iš stalčių jį dominančių daiktų. Tačiau mama jo aktyvumą jau stabdo ir sako „negalima“. Šio amžiaus vaikas jau geba suprasti, kad jei priešinsis mamai, gali sulaukti mamos nepasitenkinimo, o jei paklus - pagyrimo.
Kalba taip pat yra viena iš valios ugdymo prielaidų: vaikas klauso suaugusiųjų paaiškinimų, supranta jų nurodymus ir vykdo draudimus. Net ką nors drausdami vaikui su juo turime kalbėti ramiu tonu, tai jis irgi išmoks kalbėti ramiu tonu, ko nors prašydamas. Jei prašo, skatinkime vaiką pasakyti „prašau“. Šitaip pratinsime vaiką būti mandagiu.
Tik nereikia užmiršti, kad mažiems vaikams paklusti tėvų reikalavimams kartais būna labai sunku. Tėvų reikalavimai jam gali būti per sunkūs ir todėl neįvykdomi. Kad nuolat nereikėtų vaikui aiškinti, kad pusė kambaryje esančių daiktų ne jo ir liesti negalima, geriau juos paslėpti. Valia ir kantrybė ugdoma pamažu ir jį bręsta kartu su vaiku. Sumažinę apribojimus, tik padėsite vaikui. Vaikui keliami reikalavimai visuomet turi atitikti jo galimybes.
Visuomet vaiko iniciatyvumą ir savarankiškumą dera skatinti. Vaikui turi būti suteikiama galimybė pačiam pradėti bet kurią veiklą ir pačiam pabaigti. Ne visi vaikai tą pačią užduotį atlieką vienodą laiko tarpą. Kartais tėvai neturi kantrybės laukti, kol vaikas pats apsirengs, susitvarkys žaislus – todėl šiuos darbus jie atlieka patys. Tokiais veiksmais nuolat slopiname vaiko savarankiškumą patiems atlikti šiuos veiksmus. Jie išmoksta būti pasyvūs ir laukti, kol būtinus darbus kas nors nudirbs už juos. Taip auginami vaikai ir užaugę būna pasyvūs aplinkos stebėtojai. Darydami už vaiką tai, ką jis gali padaryti pats, jam nuolat parodome, kad mes esame geresni už jį.
Geriausiai vaiko valia ugdosi, turint tikslų dienos režimą, kuris patenkina visus vaiko poreikius. Vaikas turi žinoti, kada yra laikas miegoti, kada žaisti, eiti į lauką, valgyti. Kai yra aiškios taisyklės, vaikui lengviau žinoti ir kaip elgtis.
