Orai

Dalyvaudamas projekte: vaikas, tyrinėdamas vėją, laikysis taisyklių, susitarimų, gebės paaiškinti, kam jie reikalingi; atlikdamas projektines užduotis, valdys savo elgesį; veiks kartu su kitais; diskutuodamas apie burinius laivus, vėtrunges ir kt., tam tikrą laiką sukaups dėmesį; pasirinkęs tam tikrą užduotį (pvz., vėtrungės gamybą), paaiškins, ką jis gali atlikti savarankiškai, o kur reikalinga suaugusiojo pagalba; matuos vėjo kryptį, domėsis kompasais. Sužinos, kokie orai būna Lietuvoje ir pasaulyje. Su draugais aptars, kaip jaučiasi, kai žaibuoja; tyrinės žaibo savybes ir sužinos, kaip apsisaugoti nuo žaibo iškrovos. Komandoje konstruos namus, kurie atlaikys lietų, vėją ir sniegą; domėsis geometrinių figūrų pranašumais ir nuolydžiais, kurie padeda apsisaugoti nuo audrų. Sužinos apie vėjo teikiamą naudą ir keliamą pavojų sveikatai; tyrinėdamas orų savybes, klasifikuos surinktą informaciją, išsikels tolesnius uždavinius, ieškos įvairių būdų tikslui pasiekti, kliūtims įveikti; pasigamins vėjo malūnėlius. Samprotaus apie atsakingą ir saugų elgesį gamtoje.

Siektinos kompetencijos: prieinamuose informacijos šaltiniuose atranda iliustruotą informaciją apie gamtos objektus, reiškinius, tyrimus, ją aiškinasi. Savais žodžiais ir piešiniais gausina žodyną naujais nesudėtingais žodžiais. Atpažįsta (spėja) nežinomo žodžio reikšmę, remdamasis kontekstu ir (ar) savo patirtimi. Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus ir antonimus. Vaizdinėmis priemonėmis, simboliais perteikia paprasčiausią gamtamokslinę informaciją
Štai pataisyta versija, išlaikant teksto struktūrą:
"Provokacinės erdvės: kortelės su orais, kuriose skatinama nupiešti įvairius orus.
Paliekama lentelė su orų pavadinimais ir nuotraukomis – skatinama pavadinimus priskirti nuotraukoms."
Pakeitimai minimalūs – tik nedideli stilistiniai patobulinimai, kad sakinys būtų taisyklingas ir sklandus.
Galiu pasiūlyti dar šiek tiek sklandesnę versiją, jei reikia. Ar daryti?

Koks oras šią savaitę?
Pasigaminti lentelę, kurioje reikia fiksuoti šios savaitės orus. Kiekvieną dieną užfiksuoti fotoaparatu ir nuotraukas prikabinti lentoje.
Vaikas projekte: domėsis oro permainomis, orų pavadinimais ir reiškiniais.
Tyrinėdami orus laikysis taisyklių ir susitarimų. Stengsis veikti kartu su kitais grupės vaikais. Ką mes norime sužinoti apie orus, kam žmogui reikalingos prognozės, kokių klausimų kyla vaikams? Diskusija, ką mes norime sužinoti, kokie orai būna Lietuvoje?
Aptarti su vaikais, kokius orus mes žinome, ir kaip jie vadinasi.
https://www.youtube.com/watch?v=qBAPsQkS8QIramus vėjas
https://www.youtube.com/watch?v=zQ48efzpinglietus
https://www.youtube.com/watch?v=FFFR3jvoUPYsaulėta diena
https://www.youtube.com/watch?v=vTFCMUg20JUkruša

Pasidomėti orų sąvokomis: rūkas, lietinga, saulėta, liūtis, kruša, perkūnija, vėjuota ir pan. Įvardinti pirmąsias žodžių raides, mokytis žodžius suskiemenuoti ir perskaityti. Sąvokas nurašyti nuo lentos į lapus ir nupiešti jiems piešinėlius. Pabandyti įsiklausyti ir atpažinti.

Koks yra vėjas?
Prisiminti jau girdėtus vėjo garsus, nuo silpno vėjo iki stipraus uraganinio vėjo. Pasidomėti, ar vėjas pučia visuomet ta pačia kryptimi, ir iš kur jis atsiranda. Ar vėjas visuomet yra draugiškas, ar gali pakenti žmonėms? Pažaisti žaidimą su teniso kamuoliuku, pučiant teniso kamuoliuką nuridenti į sutartą vietą.
Vėjas yra  greitai judantis oro srautas, jis atsiranda susimaišius oro masių slėgiams. Vėjas pučia tol, kol slėgiai susimaišo ir tampa vienodi. Vėjo kryptis gali būti: šiaurės, rytų, vakarų, pietų. Pasigaminti kartoninius stovus, ant kurių privirtinti pagaliuką su juostele.Keliauti į lauką ir stebėti vėjo kryptį. Užfiksuoti stebėjimo lape. Pasigaminti vėjo gaudykles, t.y. maišelius ant siūlų ir pabandyti pasigauti vėją (vėtrunges sudėti į dėžę ir nešti kartu, kad būtų patogiau).

Vėjo kryptis
Priešmokyklinukai smagiai gali tyrinėti vėjo kryptį su maišeliais ar lengvomis juostelėmis. Tyrinėti, ar vėjas visuomet vienodas ar keičia kryptį, greitį. Be to labai smagu bėgti paskui vėją ir stebėti, kaip maišelis, prikambintas prie siūlo, kyla aukštyn.

Prieš veiklas provokacinėse erdvėse paliekamos geometrinės figūros tyrinėjimui. Vaikai domėsis jų nuožulnumais, taip pat geometrinių figūrų išklotinėmis ir tuo, kaip jas suklijuoti, kad būtų galima išgauti trimates geometrines figūras. Geometrinės figūros įterpiamos į projektą, kad padėtų vaikams atliekant kitą veiklos užduotį.

Vaikams siūloma naudoti peršviečiamas geometrines figūras, kad jie galėtų matyti ir tyrinėti jų briaunas. Figūros sudedamos ant veidrodžio, taip sustiprinant traukos efektą ir skatindamos vaikų tyrinėjimą. Šalia padedamos kortelės su įvairiais paveikslėliais, kuriuose vaikai turi įžvelgti geometrines figūras ir prisegti jas segtuku.

Sustiprinus žinias apie geometrines figūras, vaikai kviečiami į STEAM veiklą.

Vėjai kartais būna labai pavojingi, o orai – permainingi, todėl žmogus, apsaugodamas save, sugalvojo statyti namus ne šiaip sau. Vėjas dažnai nugriaudavo namų stogus, todėl atlikdami tyrimus vaikai pasinaudojo žiniomis apie geometrines figūras. Iš kokių figūrų pastatyti namus: trikampio, kvadrato ar stačiakampio.

Užduotis: pastatyti namą taip, kad jo stogas atlaikytų vėją, lietų ir sniegą. Veikla suskirstoma etapais. Komandos apsitaria, kokių geometrinių figūrų reikės stogui ir namo sienoms, ir nusipiešia trumpą planą.

Vaikai susiskirsto komandomis: vienas vaikas gamina stogą, kitas – namo pagrindą, o trečias – dekoracijas. Kiekvienas vaikas gauna užduotį, taip įtraukiami visi grupės nariai, tiek kitakalbiai, tiek specialiųjų poreikių turintys vaikai.

Ant priemonių stalo vaikams paruošiamos geometrinių figūrų išklotinės, klijai, žirklės, plėvelė, kartonas ir spalvotas popierius. Vaikai patys renkasi priemones ir konstruoja namus. Kai užduotis baigta, namas pastatomas prieš vėjelį ir stebima, ar stogo nenupūs vėjas. Tada jis apipurškiamas „lietaus lašais“ ir stebima, ar nesusidaro balos, apipilamas stiklo akmenukais, imituojančiais sniego svorį, ir stebima, ar stogas nesulūžta.

Po užduoties aptariama, kaip sekėsi: ar visi komandos nariai turėjo savo veiklą, ar buvo nesėkmių ar konfliktų.

Kas yra žaibas ir kaip jis susidaro? Pažiūrėti edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja žaibas ir kuo jis gali būti pavojingas. Aptarti, kas padeda apsisaugoti nuo žaibo ir ką reikia daryti, kad jo išvengtum. Tamsoje stebėti žaibo kamuolį ir domėtis, kokiu greičiu žaibas pasiekia žmogaus kūną. Pabandykite, naudojant įsielektrinimo principą, sukelti dirbtinį žaibą.

Prisiminti ir aptarti visos savaitės orus: kokie jie buvo ir ką užfiksavome stebėjimo lentelėje. Prisiminti ankstesnes veiklas apie vėją ir žaibą. Diskutuoti apie orus kitose pasaulio šalyse: kaip atrodo tornadai, žemės drebėjimai ir smėlio audros. Prisiminsime pagrindines sąvokas: ORAS, ŠALTA, ŠILTA, VĖJAS, ŽIEMA, SAULĖ, LIETUS, ŽAIBAS.

Vaikai susiskirstys komandomis ir pabandys tapti orų pranešėjais: pristatys savaitės orus, kokie orai laukia, ir patars, kaip apsirengti išeinant iš namų.

Žiūrės edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja debesys. Susipažins su debesų pagrindiniais pavadinimais: kamuoliniai, plunksniniai ir sluoksniniai. Bandys juos pavaizduoti aplikacijos būdu ir nurašys pavadinimus.

Grupelei vaikų siūloma išmėginti tapybą naudojant spalvotas putas. Į nedidelį kiekį vandens įdedame dažų, įpilame ekologiško indų ploviklio ir kartu išplakame mikseriu iki standžių putų, kad būtų galima formuoti debesis arba žaisti. Su pagaliukais vaikai išmėgino debesų tapybą.