Auginti vaikus niekuomet nebuvo ir neturi būti paprasta. Juk auginame žmogų, kuriam nuolatos reikalinga meilė ir dėmesys, taip pat didžiulė kantrybė ir išmintis. Tėvai tampa ne tik globėjais, nešančiais atsakomybę, jie tampa mokytojais visa ko, kas šioje žemėje yra priimtina ir leistina. Tėvai vaikams yra autoritetas, kuriuo jie besąlygiškai tiki ir pasitiki. Kad mažam žmogučiui būtų viskas suprantama ir aišku, reikalingos ribos ir taisyklės, kurios atitiktų jo amžių. Bet ne tos taisyklės, kurios jam trukdo augti. Ribos ir taisyklės neturi virsti grotomis.
Visi sako taisyklių reikia ir turime jų laikytis, bet šeimoje jos neturi varžyti vaiko asmenybės. Pirmiausia tėvai turi suprasti, kad augina žmogutį ne sau, o gyvenimui. Mes negalime sunaikinti vaiko užsispyrimo, kuklumo ar kitų įgimtų savybių. Mes pirmiausia turime pažinti savo vaiką ir duoti tai, ko jam išties reikia. Kaip ir augalui: juk tik žinodami apie jį viską - galime auginti deramai. Jei augalą auginsime tik pagal savo poreikius – jis galop nuvys arba ištįs ir nebus toks, koks yra sukurtas gamtos.
Mažas žmogutis į pasaulį atsineša labai daug ir tai mes turime gerbti. Mūsų darbas - išmokyti vaiką to, ką mokame geriausiai. O kad pasaulis nebūtų toks svetimas - apgaubti begaline meile ir šiluma. Mes, tėvai, esame didieji milžinai, lydintys vaiką jo gyvenimo keliu. Todėl turime žinoti penkias taisykles, kurios skirtos mums, tėvams.
Pirma taisyklė. Nebylios taisyklės.
Tai taisyklės, kurias mes, tėvai, rodome kiekvieną dieną savo pačių pavyzdžiu. Jei norite, kad vaikas gražiai sėdėtų prie stalo ir valgytų, tuomet metas atsisėsti ir jums. Vaikams jūs esate autoritetas, kurį jis sąmoningai ir nesąmoningai kopijuoja. Todėl nereikalaukite iš vaiko to, ko patys nedarote. Žalingi ir kvaili įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas, nesveikas maistas, net jūsų laikysena – tai informacija, kuri yra skanuojama ir priimama vaiko kaip reikia elgtis. Tik vėliau visa tai yra filtruojama per draugų ir socialinio prisitaikymo prizmę, bet pagrindą sudaro šeima. Vaikai nuostabūs tuo, kad dažniausiai parodo jūsų elgesio ydas, o ne privalumus. Gal dėl to, kad namuose sau leidžiate daugiau nei visuomenėje, todėl metas tapti pavyzdžiu savo vaikui.
Antra taisyklė. Patenkinkite vaiko biologinius poreikius.
Kad suvaldytumėte vaiko pykti, maištą ar elgesį kuris pavojingas jam ir kitam - nebūtina grasinti bausmėmis. Jos yra bevertės, jei vaikui trūksta to, kas jam padeda vystytis ir augti. Dažnai vaikai pameta save, kai jiems trūksta poilsio, yra alkani, kai per mažai fizinio aktyvumo ar ramybės namuose. Galbūt jam reikia jūsų meilės ir dėmesio. Savarankiškumo pojūtis taip pat palaipsniui auga ir turime jį išpildyti.
Trečia taisyklė. Supraskite savo vaiko raidą.
Kiekvienas vaikas turi savo raidą, kuri yra būdinga tam tikrame amžiuje. Jų loginis mąstymas ir suvokimas laike yra visiškai kitoks nei mūsų. Maži vaikai pusės mūsų žodžių reikšmės nesupranta, todėl mato tik rezultatą - piktą mamą arba tėtį. Vaikai taip pat nemoka įsiminti kelių jiems keliamų reikalavimų: kaip nusiauk batus, nusirenk, nusiplauk rankas. Iki trijų metų vaikas gali įsiminti tik vieną nurodymą, todėl nusirengęs tikriausiai nueis žaisti, o jums teks kartoti iš naujo. Dar viena ypatybė - vaikai žaisdami jūsų negirdi. Galite šūkauti kiek norite. Jei norite, kad jus išgirstų, pritūpkite ir užmegzkite akių kontaktą. Kreipkitės vardu, atkreipkite vaiko dėmesį ir tik tuomet galite pranešti, ko iš jo tikitės. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kai vaiką barame tuomet, kai to nereikia.
Ketvirta taisyklė. Šeima yra komanda.
Vaikui būtina jaustis šeimos nariu, todėl patikėkite namų ruošos darbus, kurių jis norėtų imtis, taip pat kai kuriuos šeimos klausimus spręskite kartu. Augant vaikui turite duoti jam daugiau laisvės rinktis ir išmėginti save . Nenusisavinkite jo daiktų ir namų. Vaikas turi turėti savo lovą, savo kampą ar erdvę, kurioje darys ką nori. Jei suklydote - atsiprašykite vaiko, paaiškindami savo jausmus, nes dažnai tėvai pyksta ne ant vaiko, o ant situacijos. Tėvai grįžta pavargę ir jiems yra per sunku sukaupti visas jėgas kelis kartus paprašyti vaiko tylos, todėl išbandome visą savo balso garsumą šaukdami ant vaiko. Taip sukeliame įtampą ir barnį namuose, bet nieko neišsprendžiame.
Penkta taisyklė. Priimti visas vaiko emocijas, išskyrus smurtą.
Vaikas gali pykti, gali sakyti, kad jūsų nemyli, griūti ant grindų, bet svarbu - būti šalia, su pagarba išklausyti ir priimti jo jausmus. Nemoralizuokite, kai emocijos ima viršų, padėkite nurimti, susitaikyti ir išgyventi jausmą. Jei tą jausmą sukėlė jūsų, tėvų, elgesys, paaiškinkite, kodėl taip pasielgėte, bet laikykitės savo nuomonės. Jei tikrai nusprendėte vaikui neleisti ko nors ir jam tai pasakėte, tuomet turite nuosekliai laikytis savo žodžių.
Kiekvienas vaikas yra individualus. Vienintelis pasaulyje tobulas dalykas - kiekvienas žmogus yra netobulai skirtingas. Visuomet visi būsime kažkuo panašus ir kažkuo skirtingi – tai genų, proto ir socialinio gyvenimo sistema. Kiekvieno mūsų tikslas - prisitaikyti šiame gyvenime. Mūsų unikalios savybės ir poreikiai tai ugdo ir leidžia. Pats socialinis gyvenimas mus nuolatos moko prisitaikyti prie aplinkos: kada turime paklusti, kada - maištauti, o kuomet - atpirkti savo klaidas. Tuo tarpu tėvai tampa ta vienintelė terpė, kuri ugdo mūsų savivertę, meilę, pasitikėjimo ir saugumo jausmą. Šeima ir namai - tai vieta, kur vaikai turi ir gali būti savimi,kur nereikia prisitaikyti prie aplinkos, o joje galima natūraliai ir saugiai gyventi. Tas stiprus išugdytas „savasis aš“ padės išėjus į visuomenę. Vaikas žinos, kad jo tėvai - tie didieji milžinai - kurie jį besąlygiškai myli ir jį gins, kai tik to reikės.
.jpg)
