Vaikų noras tapti suaugusiu pasireiškia gana anksti. Todėl kiekvienas vaikas labai anksti taria žodžius „aš pats“. Labai svarbu greitai reaguoti ir leisti vaikui pačiam atlikti darbą. Jei matote, kad jam nesiseka, paklauskite, gal reikia padėti. Paskatinkite, kad jis yra šaunuolis. Mamos dažnai daro klaidą darydamos viską už vaikus, taip mažasis praranda motyvaciją stengtis būti savarankišku. Savarankiškumo ugdymas labai svarbus ir tam reikia laiko.
 |
 |
Vaikams, kuriems buvo leidžiama patiems atlikti darbus, kuriuos jis norėjo ir už tai jie buvo giriami, susiformuoja ir pasitikėjimo jausmas, kad jis jau didelis ir gali pats. Noras būti didesniu skatina ir norą mokytis atlikti dalykus, kuriuos daro suaugusieji ar vyresni vaikai. Tokie vaikai gana anksti susidomi ir skaitymu. Šis noras ima reikštis dar anksčiau, jeigu vaikas turi knygučių su paveiksliukais ir tekstu ir jeigu vaikai mato skaitančius tėvus. Vaikai, pasiėmę jiems patinkančias knygeles, prašo išmokyti juos pažinti raides, paskaityti, kas parašyta. Vėliau skaitymą imituoja patys, iš paveikslėlių kurdami istorijas. Tėvų padedami, skatinami ir naudojant įvairius mokymo metodus, vaikai skaityti ir skaičiuoti pradeda dar iki mokyklos. Tai labai svarbūs vaiko gyvenimo žingsniai, todėl tėvai į tai turėtų žiūrėti atsakingai, nes tai formuoja vaiko pasirengimą mokyklai.
Vaikui labai svarbu jaustis šeimos dalimi, padėti tėvams, išmokti dalykų, kurie yra svarbūs jo šeimai. Taip jis jaučiasi didelis ir svarbus.
Tik šeštais, septintais gyvenimo metais vaikai pradeda suvokti, kad jie dar maži. Iki tol dažnai vaikas sako „aš jau didelis“, o vėliau jau taria „ aš dar mažas“ . Nors paradoksalu, bet būtent tai ir rodo, kad vaikas jau pasirengęs mokyklai. Šiuo laikotarpiu jis nori daryti tai, ką žmonės laiko reikšminga, svarbu ir vertinga Ruošiantis mokyklai, vaikas ypač ims domėtis ir klausinėti. Tėvai turi suprasti, jog atsakymai į vaiko klausimus yra būtini ir turi būti apgalvoti. Tėvai suformuoja vaiko požiūrį į mokyklą ir patį mokymąsi joje. Svarbu negąsdinti ir nenuteikti, kad mokykloje bus labai lengva ir smagu.
 |
 |
Neteisingai elgiasi tie suaugusieji, kurie, nors ir nesąmoningai, ugdo neigiamą vaikų požiūrį apie mokyklą. Dažnai girdime , kad „ va, pradės lankyti mokyklą ir baigsis „katino dienos“.
Gąsdindami griežta mokyklos drausme, mokymosi sunkumais ir neigiama pačių patirtimi mokykloje, suformuojame netinkamą ir neteisingą požiūrį. Vaikas praras motyvaciją ir mokytis bus dar sunkiau. Vaikas turi žinoti, kodėl jis eis į mokyklą, kodėl ten mokysis. Vaikai dažniausiai patys sugalvoja motyvus, dėl ko jie eis į mokyklą, todėl svarbu juos palaikyti.
Teisingas tėvų elgesys padės vaikui pasirengti mokyklai atsakingai. Tokia pareiga vaiką džiugins ir jis nekantraudamas lauks rugsėjo 1-osios dienos. Vaikas bus nusiteikęs mokytis ir prisiimti naujas pareigas.
Jei šeimoje vyrauja teisingas suvokimas ir požiūris į mokyklą, jei vaikas tinkamai buvo jam ruošiamas, jis lengvai prisitaikys prie naujo režimo. Kad mokykla netaptų prievole, nenuteikite ir neformuokite neteisingo požiūrio į mokymąsi. Padėkite vaikui, kad mokykloje jam būtų įdomu.
Taisyklės vaikams ir jų svarba
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tenka prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Šis vaidmuo vaikui yra labai svarbus, ir jis jautriai reaguoja į tai, kas gali diskredituoti šią naują gyvenimo poziciją. Jam svarbu jaustis svarbiam vien dėl to, kad jis jau turi daugiau pareigų. Todėl, kai ateina laikas vaikui ruošti pamokas, šeimos nariai turi išjungti visus garsus ir parodyti pagarbą vaiko pamokoms. Taip jis supras, jog tai tikrai svarbu.
Todėl mokykla ir namai turi būti puiki komanda. Auklėjimas ir mokymasis yra vieningas procesas. Tėvai turi palaikyti ir suprasti vaiko naujas pareigas, skatinti ir padėti jam atlikti namų darbus. Vaikas nuo pirmų dienų turi prisiimti atsakomybę ir mokytis atlikti jam paskirtas užduotis, laikytis tam tikrų taisyklių. Jums reikės žinių ir kantrybės, kaip vaiką motyvuoti, skatinti ir palaikyti. Jūsų pagalba yra būti šalia ir jį palaikyti, bet nedaryti už jį jam skirtų darbų.
 |
 |
Ikimokykliniame amžiuje vaikas perima etalonus ir matus, kuriuos diktuoja suaugusieji. Tai padeda vaikui pažinti pasaulį ir įsisavinti žmonių vertinimo „matus“. Ikimokyklinukas jau moka elgtis su nepažįstamais žmonėmis, turi elementarių savitarnos, asmens higienos įgūdžių. Jis moka savo elgesį derinti su vyresniųjų reikalavimais, pasireiškia moraliniai išgyvenimai. Suprasdami, ko iš jų nori suaugusieji, ikimokyklinukas gali kurį laiką daryti jam neįdomų darbą. Štai kodėl svarbu, kad vaikas dar nelankydamas mokyklos, turėtų įsipareigojimų. Svarbu, kad įsipareigojimai būtų nuolatiniai, kaip palaistyti gėlę, pamaitinti žuvelę, pasikloti lovą. Svarbu, kad tėvai neskubėtų daryti už vaiką to, ką jis pamiršo ar nenorėjo daryti. Kartais tėvai mėgsta motyvuoti, kad vaikai patikėtus darbus atlieka labai ilgai. Žinoma, kol vaikas neturi įgūdžių, tai pareikalaus daugiau laiko. Bet tokiu atveju vaikas, taip ir nieko neišmoks. Buityje daug darbų, tinkančių įvairaus amžiaus vaikams, šios pareigos vaikui padės mokytis laikytis taisyklių, atlikti jam patikėtas užduotis. Pradėkime vaikus mokyti laikytis taisyklių nuo mažens, nes jam augant taisyklių daugėja ir tenka derintis vis prie naujų. Vaikui tos taisyklės neturi būti našta, todėl daug kalbėkite apie jų svarbą ir reikalingumą.
Mokykloje yra labai svarbu laikytis tam tikrų vienodų taisyklių. Kaip vaikas sugeba reguliuoti savo elgesį, rodo jo brandą. Taisyklės gyvenime mus lydi visur. Jos svarbios tarpusavio bendravimo balanso palaikymui. Dažnai kalbama apie vaiko laisvę rinktis, bet net laisvė turi savo taisykles ir atsakomybę. Vaikams reikia nuolatos priminti taisykles, kol jos taptų savaime suprantamu dalyku. Mokykloje tų taisyklių yra dar daugiau, ir jos jau reikalauja iš vaiko ištvermės ir susikaupimo.
