Nuo pusės metų vaikas stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių, dažniausiai tai būna mama ar tėtis. Prieraišumo jausmas yra įgimtas ir būtinas vaiko raidos formavimuisi. Šis jausmas atsiranda ir prie aplinkos ar daiktų, kurie supa vaiką.
Kūdikis prie mamos prisiriša nuo gimimo: krūtinės žindymas, širdies plakimas, šiluma, kvapas – tai suteikia saugumo jausmą. Saugus prieraišumas prie mamos leidžia vaiko raidai tinkamai vystytis. Staigus išsiskyrimas su mama ilgesniam laikui gali padaryti daug žalos vaiko elgesiui. Tai instinktyvi ir biologinė žmogaus ypatybė, savotiška meilės forma. Vaikas savo prieraišumą demonstruoja stengdamasi būti kuo arčiau motinos ar tėvo, apsikabinti jų kojas, sekti iš paskos, būti kuo arčiau. Jei vaikas vienodai praleidžia laiko tiek su tėčiu, tiek su mama, prieraišumo jausmas atsiranda jiems abiem. Bet kartu vaikas supranta, kad tėtis ir mama suteikia skirtingus pojūčius. Todėl dažnai paskirsto žaidimus, kuriuos mieliau žaistų su tėčiu ir kuriuos su mama.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo ir nesaugumo problema, po kurios seka pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. Vaiko pasitikėjimas pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo vaiko auklėjimo kokybės. Kūdikis suvokia, kad motina yra ta, su kuria jis jaučiasi saugus, ji yra švelni jam, su juo žaidžia, tenkina jo poreikius. Toks žinojimas vaikui suteikia progą pasitikėti ir kitais žmonėmis. Pasitikėjimo jausmas, gimęs šeimos rate, tampa kertiniu akmeniu tolimesnei vaiko asmenybės plėtotei.
Vaikystėje nepatenkintas prieraišumo jausmas dažniausiai išlieka ir suaugus. Tokie vaikai dažniau linkę prisirišti prie žalingų įpročių, dažnai elgiasi vaikiškai ir laukia, kad jais pasirūpintų. Todėl nereikia bijoti, kad vaikas jus myli ir yra prie jūsų prisirišęs iki tam tikro amžiaus. Buvimas su mama ar tėčiu jam reiškia saugumo jausmą. Kuo vaikas jaučiasi saugesnis, tuo labiau domisi, kas yra aplink jį. Vaikui užtenka žinoti, kad mama yra šalia, jį stebi ir nutikus nelaimei prie jo prieis. Vaikas puikiai moka įvertinti savo galimybes ir kuo daugiau jis išmoksta pats, tuo labiau atsiraukia nuo mamos. Galiausiai atsiranda žodžiai: „aš pats“. Jei vaikas augo jausdamas saugumą, mamos artumą - atėjus laikui jis mažiau bijos likti vienas, nes žinos, kad mama sugrįš. Todėl pradedant vaiką palikti kažkam, turite jausti, ar vaikas tam jau pasirengęs ir viską daryti iš lėto.
Panašūs straipsniai
