Velykos - laikomos krikščionių švente, kurios prisitaikiusios prie senojo tikėjimo ir susipynusios su pagonybės simboliais. Bet Velykos visais laikais buvo švenčiamos kaip pavasario šventė, simbolizuojanti prisikėlimą, gamtos nubudimą. Tik krikščionybė daugiau linkusi traktuoti Velykas kaip Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo. Katalikų bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą Velykinį laikotarpį iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Mat tikima, kad žmogus tik tamsoje gali pamatyti savo nusidėjimą ir rasti šviesą, rodančią jam doros kelią. Po šios nakties bažnyčioje vėl gali skambėti vargonai.
O namuose žmonės Velykas švenčia dažydami kiaušinius, nes būtent kiaušinis yra prasidėjimo pradžia, simbolizuojantis gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą, jos žydėjimą ir vaisingumą. Paprotys dažyti bei marginti kiaušinius būdingas mūsų protėviams, kaip ir visoms kitoms tautoms. Kiekviena spalva turėjo savo simbolinę reikšmę. Kiaušiniai buvo dažomi natūraliais dažais, išgaunamais iš tam tikrų augalų nuoviro. Kiaušinius taip pat margindavo vašku, ant kiaušinių piešdami taip pat simbolines reikšmes turinčius ornamentus. Tik vėliau atsirado vis naujesnės kiaušinių marginimo technikos, kurios pamažu išstūmė spalvų ir ornamentų reikšmes.
Kiaušinių dažymas natūraliais dažais
Natūralūs dažai išgaunami iš augalų nuovirų, kurie turi dažančiųjų savybių. Kiaušinių dažymui labai puikiai tinka ąžuolo, skroblo ar juodalksnio žievė, labai gerai dažo svogūnų lukštai, rugių želmenys, samanos, ramunėlės, burokėliai. Dažant kiaušinius svarbu nepadauginti vandens: kuo nuoviras tirštesnis, tuo spalva intensyvesnė. Todėl vandens pilkite tiek, kad apsemtų kiaušinius. Į vandenį įpilkite 1 šaukštelį acto ir pasirinktų augalų. Mišinys verdamas 15 min. Į atvėsusius dažus merkiami kiaušiniai ir dar verdama 15 min. Išvirti kiaušiniai dar palaikomi dažuose.
Žalia spalva – 2 puodeliai špinatų, 1 šaukštelis acto, vandens.
Šokoladinė spalva – 4 šaukštai kavos tirščių, 1 šaukštelis acto, vandens.
Ruda spalva – 12 pakelių juodosios arbatos, svogūnų lukštai taip pat gali išgauti rudą spalvą, jei ilgiau mirkai, ir 1 šaukštelis acto, vandens.
Geltona spalva – 1 puodelis ramunėlių arba geltonųjų svogūnų, 1 šaukštelis acto, vandens.
Smėlio (rusvai-gelsva) spalva – 4 suslėgti puodeliai geltonų svogūnų lukštų. Virkite nuo 30 minučių iki valandos. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko.
Rožinė spalva – burokėlių sultys, 1 šaukštelis acto.
Mėlyna spalva – 2 susmulkintos galvos raudonojo kopūsto, 2 litrai vandens ir 6 šaukštai acto. Mirkykite per naktį, jei norite ryškiai mėlynos spalvos. Taip pat mėlyna spalva dažo mėlynės.
Levandų spalva – žibučių žiedų, 1 šaukštelis acto, vandens.
Aukso spalva – 2-3 šaukšteliai ciberžolės arba geltonojo imbiero miltelių, 1 šaukštelis acto, vandens. Atsisiųsti natūralių dažų lentelę
Dažymas vašku vaikams
Tradicinis dažymas vašku reikalauja pasiruošimo ir daug kruopštumo, todėl vaikams tai nelabai tinka. Norime pasiūlyti paprastesnį būdą dažyti margučius vašku, kuris tiks vaikams ir suaugusiems. Pirmiausia reikia išvirti ir nusidažyti keletą kiaušinių šviesiomis spalvomis. Gali būti natūraliai balti, arba puikiai tiks švelniai gelsvi, ar melsvi. Tuomet į šaukštelį įberkite sutarkuoto bičių vaško ir ant žvakės liepsnos pakaitinkite, kad vaškas ištirptų. Ištirpintą vašką liekite ant kiaušinio. Kai vaškas išdžius, panardinkite į norimą dažų spalvą. Palaukite 2-3 minutes ir išimkite. Gražiai nulupkite vašką ir gausite puikius, spalvotus ornamentus. Procedūrą vėl galite kartoti, taip jūsų margutis bus įvairesnis.
Patarimas. Jei naudojate cheminius dažus ir nenorite, kad vaikai nusidažytų pirštus, kiaušinį įdėkite i didelį rankinį plakiklį. Tuomet vaikam bus lengva juos panardinti į dažus ir nesudaužyti kiaušinio.
Siuvinėjimas kryželiu - Velykos
Velykos - tai šventė, kada norisi džiaugtis pavasariu, margaspalviais žiedais ir mielais papuošimais savo namuose. O kas kitas pripildys šilumos, nei rankomis siuvinėtos staltiesės, servetėlės ir kiti dekoracijos elementai. Juk mažomis smulkmenomis , kuriame savo namų jaukumą, o mielomis dovanėlėmis puoselėjame artimųjų dosnumą ir rūpestį vienas kitu.
Daugiau>
Viščiukai ant stalo
Spalvinimo paveiksliukai - Velykos
Šventos Velykos – šventė, per kuria švenčiame Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, po nukryžiavimo.Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl Kristaus prisikėlimo. Per Šventų Velykų šventę, dažome margučius. Velykos simbolizuoja ir pavasario atėjimą, todėl stalą puošiame pavasario spalvomis. Kad vaikučiams būtų jos dar įdomesnės nuspalvinkite paveiksliukus ir papuoškite namus.
Daugiau>
Darbeliai Velykoms
Artėjant Velykoms ruoštis šventei ir puošti namus nori visi, ypač mūsų mažieji pagalbininkai. O kas geriau papuoš namus jei ne rankų darbo darbeliai, kuriuos vaikai galės nesunkiai padaryti patys ir pradžiuginti artimuosius. Juk kiekvienas vaikas džiaugsis ne tik puikiu užsiėmimu atostogų metu, bet ir gautu rezultatu.
Daugiau>